kaires_puses_index
 
 
 
 


Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Darbuotojų informacija
Nemėžio Spausdinti skyriaus darbuotojų informaciją
V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k.,
LT-13260 Vilniaus r.
Tel.: (8 5) 235 5296 / 235 5223
El. p. nemezioseniunija@vrsa.lt

Seniūnaitijos

- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos veiklos nuostatai
2015 m. veiklos ataskaita
2016 m. veiklos planas
2016 m. veiklos ataskaita
2017 m. veiklos planas






Darbo laikas

Pirmadieniais – ketvirtadieniais
8.00 val. – 17.00 val.
Penktadieniais 8.00 val. – 15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00 val. – 12.45 val.


Priėmimo dienos
Antradieniais 13.00 val. – 17.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00 val. – 12.00 val. Papildomos priėmimo valandos

Antradieniais 7.00 val. – 8.00 val.
Ketvirtadieniais 7.00 val. – 8.00 val. 

 

Nemėžio seniūnija yra šalia Minsko plento, 8 km į pietryčius nuo Vilniaus. Ji ribojasi su Rudaminos, Rukainių, Šatrininkų seniūnijomis bei Vilniaus miestu. Nemėžio seniūnijos plotas siekia 3958 ha, jos teritorijoje yra 23 kaimai ir trys sodininkų bendrijos: „Kloniai“, „Galanta“, „Skaistė“. Seniūnijoje gyvena apie 10 tūkst. gyventojų. Kadangi sostinė arti ir yra geras susisiekimas, tai gyventojų skaičius Nemėžio seniūnijoje gana greitai auga, gyvenvietėje vyksta daug statybų. Seniūnijos gyventojų tautinė sudėtis pagal 2011 m. surašymo duomenys: 53,1% lenkų, 26,2% lietuvių, 9,5 % rusų, 6,2% baltarusių, 1.5 % totorių ir kt.

 

Herbas: 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo patvirtintas Nemėžio herbas.

Nemėžio herbo simbolis – jautis, pasirinktas neatsitiktinai. Simbolikoje ir kultūros istorijoje jautis laikomas kantrybės, jėgos, išminties ir darbštumo simboliu. Nemėžio herbas atspindi ne tik seną ir reikšmingą šio kaimo istoriją, bet ir šiandien Nemėžyje darniai sugyvenančias kelias tautas: lietuvius, totorius, rusus ir lenkus. Pažymint su totoriais susijusią Nemėžio gyvenvietės kilmę ir šiandien čia veikiančią aktyvią totorių bendruomenę, herbo dešiniajame kampe pavaizduotas totoriškas motyvas – bunčiukas (Senovės Turkijoje valdžios ženklas: medinė lazda iki 2,5 m ilgio, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu žemyn svyrančiais ašutais, vartota turkų, totorių ir kazokų kaip karinės valdžios ženklas).

 

Seniūnijos istorija: Nemėžio pavadinimas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų. Čia 1397 m. jis apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. 1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijanos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip apskritis.

1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. Jokūbas Jasinskis. Balandžio 23-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir  Vilnių. Sukilėlių tradicijos išliko. 1863 m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose. 1863 metų sukilime dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo Samuelis Ulanas.

Nemėžis buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t.y. filomatų, susitikimų vieta. Tarp jų buvo A. Mickevičius, T. Zanas, O. Petraškevičius, J. Čečiotas ir kiti. 1823 m. – 1832 m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J. Sniadeckis, botanikas St. Judzilas ir garsus architektas K. Podčašinskis ir kiti.

Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka. Manoma, kad apie 1840-1856 metus grafas pastatė vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus bei kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus.

Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.

1939 m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją. Verta paminėti, kad prieš karą šios gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės – Nemežė.

 

Skaidiškės yra antrasis pagal dydį Lietuvos kaimas. Jame gyvena apie 5 tūkst. gyventojų.

Skaidiškių kaimo istorija siekia XVII–XVIII amžius. XIX a. Rudaminos dvaras (dab. Skaidiškių kaimas) priklausė pulkininkui Suchodolejui. Tuometinis dvaro savininkas vietos kapinėse pastatė koplyčią. Ji buvo skirta laidojimo reikmėms. XX a. pradžioje šį dvarą nusipirko Stanislovas Bochovicas. Kadangi pirkimo sandoris buvo sudarytas 1908 m. balandį (balandis – lenkiškai kwiecień), nuo to laiko Skaidiškes imta vadinti Kvietniovo (Kwietniowo). Paskutinis dvaro savininkas S. Bochvicas mirė Skaidiškėse. Jis buvo palaidotas prie koplyčios. Po Antrojo Pasaulinio karo koplyčia buvo uždaryta ir tik 2001 m. senoji  koplyčia buvo atstatyta ir iškilmingai pašventinta. Koplyčią nuo apverktinos būklės išgelbėjo Lietuvos lenkų sąjungos vietos poskyrio sprendimas paversti statinį maldoms derančia vieta. Įgyvendinant šį sumanymą daug prisidėjo Nemėžio seniūnijos seniūnas Vlodzimiež Sipovič, kunigas Darjuš Stančyk, Liachovičių, Biajgų, Masianų, Krulikovskių ir Žavoronkų šeimos. 2001 spalio 14 d. koplyčia buvo iškilmingai konsekruota. Jos globėja tapo Dievo Gailestingumo apaštalė šv. Faustina Kovalska.

 

2010 m. kaime prie Sodžiaus, Ąžuolo ir Nemėžio gatvių sankryžos pastatyta skulptūra „Angelų kryžius" (skulpt. Kęstutis Krasauskas). Skulptūros fundatorius – Skaidiškių gyventojas Eimantas Jonušas.

 

Seniūnijoje veikia: Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija, Nemėžio vaikų lopšelis-darželis, Skaidiškių mokykla-darželis, 2 bibliotekos, 2 ambulatorijos, privati odontologijos klinika Nemėžio k., Vilniaus teritorinės darbo biržos Skaidiškių punktas, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia, šv. Faustinos koplyčia Skaidiškių k., mečetė Nemėžio k., paštas, Vilniaus rajono priešgaisrinė tarnyba, motelis, 8 parduotuvės, 6 prekybos paviljonai, 11 prekybos kioskų, kaimo turizmo sodyba, vandenlenčių sporto trasa, 3 kapinės, nežinomojo kario kapas Skaidiškių k., totorių kapinės (mizar, konfesinės musulmonų kapinės), 2 degalinės, Nemėžio multifunkcinė sporto aikštelė, sporto aikštelė Skaidiškių parke, Benedikto Tiškevičiaus dvaras.


Nemėžio gamta ir istoriniai paminklai: Iš senovės paminklų yra išlikusi ir sena Nemėžio totorių mečetė, pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą. Ji yra medinė, stačiakampio plano, keturšlaičiu skardiniu stogu. Mekos pusėje yra priestatas. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis.

Paliepiukų k., yra struvės lanko geodezinis  punktas. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).

XIX a. Skaidiškėse, dvaro teritorijoje, šalia tvenkinio įveistas parkas. Parke 2015 m. įrengta sporto aikštelė ir sutvarkyta aplinka (įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė itt.).

Netoli Nemėžio gyvenvietės yra Nemėžio dvaro sodyba. Ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856). Dvaro rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 metais.

 

Teritorijoje veikiančios įmonės: UAB „Girtekos logistika“, UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė,UAB „PakMarkas“,  UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Valdorfo  didmenos“, UAB „Šilputa“, UAB „ Ąžuolų pynė“ ir kt.

 

Nemėžio seniūnijos perspektyviausios šakos: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, daržininkystė, sodininkystė.


Pareigos Vardas, pavardė Aprašymas Kabineto nr. Telefonai
Seniūnas Vlodzimiež Sipovič
vlodzimiez.sipovic@vrsa.lt
Rodyti 852355296
Seniūno pavaduotoja Lilija Grigorovič
lilija.grigorovic@vrsa.lt
Rodyti 852355296
Vyresn. specialistė Anželika Baranovska
anzelika.baranovska@vrsa.lt
Rodyti 2355405
Soc.darbuotoja darbui su soc.rizikos šeimomis Birutė Paramonova
birute.paramonova@vrsa.lt
Rodyti 852355288
Soc.darbuotoja darbui su soc.rizikos šeimomis Ivona Jarmolovičiūtė
ivona.jarmoloviciute@vrsa.lt
Rodyti 852355223
Vyresnioji finansininkė Janina Kozel
janina.kozel@vrsa.lt
Rodyti 852355405
Vyriausioji raštvedė Justina Machnevič
justina.machnevic@vrsa.lt
852355223
Specialistė Lucija Šalkovska
lucija.salkovska@vrsa.lt
Rodyti 852355405
Vyresn. soc. darbo organizatorė Marija Dobrovolskaja
marija.dobrovolskaja@vrsa.lt
Rodyti 852355288
Vyresnioji specialistė (žemės ūkio klausimais) Natalija Belogolovko
natalija.belogolovko@vrsa.lt
Rodyti 852166807
Vyresnioji specialistė (atliekų tvarkymo klausimais) Natalija Kondratovič
natalija.kondratovic@vrsa.lt
Rodyti 852165712
Vyresnioji specialistė Renata Romanovska
renata.romanovska@vrsa.lt
Rodyti 582355405
Paskutinis atnaujinimas: 2017-11-24 22:00:03
Spausdinti visų skyrių darbuotojų informacijąSpausdinti visų skyrių darbuotojų informaciją
Shadow up