Vilniaus g. 4, Rudaminos k.,

Rudaminos seniūnija viena iš didžiausių Vilniaus rajone. Ribojasi su Juodšilių, Marijampolio, Nemėžio, Rukainių seniūnijomis bei Vilniaus miesto Rasų seniūnija. Seniūnijos keliai kertasi su respublikinės reikšmės keliais.

Seniūnijos plotas siekia 4000 ha, jos teritorijoje išsidėstę 29 kaimai, kuriuose gyvena 6,1 tūkst. gyventojų. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Rudamina, Kalviškės, Totorinė. Nedidelis, bet garsus Lietuvoje Petešos kaimas.

Herbas: Rudaminos savitumo skiriamąjį ženklą 2016 m. birželio 30 d. dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sidabriniame lauke žalias medis ant raudonų plytų mūro papėdės – figūros, simbolizuojančios veržlią, augančią ir kūrybingą bendruomenę. Medis herbe, o tiksliau obelis, simbolizuoja augimą, savotiškai tarpininkauja tarp žemės ir dangaus, „dviejų pasaulių būtybė“. Krikščioniškoje ikonografijoje medis simbolizuoja Dievo palaimintą gyvenimą, besikartojantis jo metų ciklas liudija gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Apatinėje herbo dalyje esančios plytos primena pamatus, ant kurių statomas namas.

Vardo kilmė: Tiksli Rudaminos vardo kilmė nežinoma. Spėjama, kad jis kilęs nuo XIV a. gyvenvietę valdžiusios Rudaminų – Dusetiškių šeimos pavardės, arba nuo Rudaminos upelio pavadinimo.

Seniūnijos istorija: Nuo 1377 Rudamina vadinama miesteliu. Kunigaikščio Algirdo valdymo metu, 1377 metais, septyni šimtai Lietuvos karių, norėdami užkirsti kelią į Vilnių, laimėjo mūšyje prieš kryžiuočius. Tačiau 1394 m. Vytautas Didysis netoli Rudaminos patyrė pralaimėjimą mūšyje prieš kryžiuočius ir prarado keturis karo pulkus, o kunigaikštis Jonas Alšėniškis pateko į nelaisvę. 1592 m, Rudaminoje Masalskių šeimos lėšomis buvo pastatyta bažnyčia. Toje pat vietoje ir dabar stovi parapijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. XIX a. ir iki  1950 m. Rudamina buvo valsčiaus centras. 1964 m. buvo pastatytas didelis šiuolaikiškas paukštynas, kuris veikia iki šiol.

Seniūnijoje veikia: „Ryto“ ir Ferdinando Ruščico gimnazijos, Rudaminos meno mokykla, Vilniaus rajono centrinė biblioteka, Vilniaus rajono daugiafunkcinis kultūros centras, 2 vaikų lopšeliai – darželiai, Švč. Mergelės Marijos Gerosios patarėjos bažnyšia, stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė, katalikų kapinės, tarybinių karių kapinės, ambulatorija, turgus. Rudaminos seniūnijoje veikia lietuvių folkloro ansamblis „Gija“, lenkų liaudies šokių ansamblis „Zgoda“ ir lenkų folkloro ansamblis „Rudomianka“.

Rudamina pasižymi sporto pasiekimai – Rudaminos žolės riedulio komanda “Ardas- Rudamina“  yra tarp Lietuvos čempionato prizininkų. Verta paminėti, kad ši komanda treniruojasi naujame, prieš pora metu įrengtame tarptautinių standartų sporto stadione, kuris traukia vis daugiau sportininkų ir jų gerbėjų.

Teritorijoje veikiančios įmonės: AB “Vilniaus paukštynas“, ŽŪB „Naujoji Rudamina“ užsiima daržovių, grūdinių kultūrų auginimu ir prekyba, yra keli autoservisai, PC IKI, odontologijos klinika „Alstoma“, gėlininkystės ūkis “Žiedų spalvos“, UAB „Kanalų valymas“ teikia komunalines paslaugas, UAB „Kaidas“ –autobusų autoservisas.

Rudaminos gamta ir istoriniai paminklai: Rudaminos apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Kalvoti miškai, piliakalniai,  Medininkų aukštumos masyvas, turintis Alpių išvaizdą. Neatsitiktinai vienai čia esančiai vietovei buvo suteiktas Šveicarų kaimo pavadinimas. 675 ha plotą užima Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomi nykstančių Europoje drugių rūšis.

Per seniūniją teka 3 upeliai – Rudaminėlė, Peteša ir Nemėža.

Seniūnijos teritorijoje yra kultūros paveldas – Petešos dvaras. Dvaro sudaro vietinės architektūros pastatai, turintys klasicizmui būdingų bruožų. Amžių bėgyje Peteša priklausė garsioms giminėms: Gornostajų (Minsko vaivados Jano Gornostajaus), Kapellechų (Vilniaus universiteto profesoriaus Aloizo Kapellecho), Horainų.

XIX –XX amžiuje Peteša tapo Vankovičių nuosavybe. Vienas paskutiniųjų dvaro savininkų Stanislovas Vankovičius mirė 1937 metais. Jis palaidotas šeimos kape Rudaminos katalikų kapinėse. Buvę puošnus ir praėjusius laikus menantys dvaro rūmai įspūdingai atrodo visais metų laikais.

Rudaminos  seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: žemės ūkis, paukštininkystė, gėlininkystė, gyventojų aptarnavimas.

Rudaminoje savo gamybinę veiklą vykdo Vilniaus paukštynas, kuris 1996 metais  tapo didžiausia šios gamybos profilio įmonė Lietuvoje.