kaires_puses_index
 
 
 


Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Stažuotė „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai; savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir sprendžiant problemas“ Estijoje ir Suomijoje

Vasario mėnesį, visoms mokykloms besiruošiant šimtadieniui bei Valentino dienai, 14 Vilniaus rajono švietimo darbuotojų kartu su kolegomis iš visos Lietuvos švietimo įstaigų išvyko į labai lauktą 7 dienų stažuotę, kurios tikslas - supažindinti mus su Estijos bei Suomijos švietimo sistema.


 

Stažuotės metu lankėmės įvairiose Estijos bei Suomijos mokyklose, išklausėme ne vieną įdomų ir naudingą pranešimą, dalyvavome  konferencijose, diskusijose, susitikimuose (susitikimas su HARED mokytojų rengimo ir tobulinimo centro atstovais, susitikimas Talino miesto Taryboje, susitikimas su Porvoo rajono (Suomija) savivaldybės atstovais ir kt.) Po dienos įspūdžių visi kartu reflektuodavome apie tai, ką matėm ir girdėjom, ką tai reiškia mums, teikėme rekomendacijas nacionaliniam lygmeniui, savivaldybėms, mokykloms.

Estijoje nesiblaškoma – perimtas Suomijos švietimo modelis, pritaikyta geriausia praktika. Paminėsiu esminius dalykus (skirtumus lyginant su Lietuva), kuriuos pastebėjome tiek Estijos, tiek Suomijos švietimo sistemoje:

  • valstybinės mokyklos - visos dienos mokyklos (all day school), kur vaikai mokosi, ruošia namų darbus, lanko įvairius būrelius, kad grįžę namo galėtų bendrauti su savo šeima;
  • renovuotos visos Estijos mokyklos, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes mokytis (koncesijos sutartis);
  • kiekviena mokykla savita – gali rinktis ugdymo proceso organizavimo būdus ir formas;

  • žinios orientuotos į mokinio gebėjimus (learning by doing);

  • mokymasis teikia džiaugsmą (joy of learning);

  • kuo mažiau konkurencijos - vertinama kiekvieno vaiko individuali pažanga, ant sienų iškabinami visų vaikų visi darbeliai ir pan.;

  • pagrindinė Estijos švietimo koncepcijos idėja – mokytojų laisvė;

  • mokytojas turi turėti magistro laipsnį, griežta mokytojų atranka;

  • nėra mokytojų kvalifikacinių kategorijų, kad vaikai nesijaustų besimokantys pas geresnį ar prastesnį mokytoją, mokytojai motyvuoti savaime, suvokiantys savo pašaukimo svarbą;

  • nemokamas maitinimas visiems 1–9 kl. mokiniams, savitarna, žavi vaikų kultūra valgant;

  • atvirumas ir asmeninė mokytojų atsakomybė (mokytojų blog‘ai, intranetas - vadovai ir tėvai mato visą mokyklos veiklą);

  • didelis dėmesys IT , informacinių technologijų pamokos yra jau nuo 3 klasės;

  • didelis dėmesys vertybėms – ne tik jų deklaravimui, bet ir suvokimui;

  • svarbus kiekvieno vaiko pažinimas (individualūs pokalbiai, karjeros planavimas, psichologinė pagalba), mokytojai ir mokiniai vieną kartą per mėnesį  aptaria  individualios pažangos ir tobulėjimo planą;

  • holistinis požiūris į mokymąsi: privalomas integruotas projektinis darbas 7–9 kl. koncentre (menų, gamtos mokslų ar kt.);

  • labai daug aplinkosauginių projektų, didelis dėmesys atliekų rūšiavimui;

  • mokinių pasiekimų vertinimas nuo 1 iki 5 – visi pažymiai teigiami, nes vien jau tai, kad mokinys dalyvauja pamokoje - teigiamas rezultatas :)

Kelionė pranoko lūkesčius, o mes padarėme vieną pagrindinę išvadą: reikia keisti požiūrį, požiūrį į vaiką. Lietuva - nuostabi šalis, puikūs vaikai čia gyvena, puikūs mokytojai dirba, bet, deja, dažnas šiandieninėje mokykloje jaučiasi nelaimingas, nesuprastas, neišgirstas...  Bet jei visi švietimiečiai, darydami kasdienius darbus, suvoktų, jog galutinis rezultatas - vaiko šypsena, tuomet gal ir rastume atsakymą, kodėl Estijoj ar Suomijoj yra vienaip, o pas mus yra šiek tiek kitaip...

Pasimokykime iš estų lėtumo. Juk kartais mažiau būna daugiau. Kaip sakė vienas Estijos mokyklos direktorius: „Viskas turi būti daroma normaliai ir kultūringai. Pokytis yra sudėtinga, bet normalu“. Tad pokytį daryti reikia, bet pradėti reiktų nuo savęs, susidėliojant prioritetus, išsigryninant vertybes, paklausiant savęs, ką aš duodu vaikams, kokią gyvenimo pamoką jie išsineš iš mano vedamos pamokos, kaip gyvenime pritaikys įgytas žinias. Juk visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi.

Visos Vilniaus rajono komandos vardu nuoširdžiai dėkoju Vilniaus r. savivaldybės darbuotojams už naudingą bei prasmingą stažuotę ir už suteiktą galimybę tobulėti, atsinaujinti, pamatyti, kaip į tuos pačius dalykus žvelgiama kitomis akimis.


Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
 Laura Juškauskienė

 

Shadow up