kaires_puses_index
 
 
 


Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Lyderystė prasideda tada, kai imi pats veikti čia ir dabar

Baigiantis antrajam projekto „Lyderių laikas“ etapui prie virtualaus apskritojo stalo pakvietėme visų dalyvavusių projekte savivaldybių kūrybinių projekto komandų koordinatorius. Pokalbyje dalyvauja dešimties rajonų savivaldybių koordinatoriai: Audronė Stadalnykienė,Kėdainių r., Birutė Goberienė, Panevėžio r., Sofija Ryžova, Vilniaus r., Rita Gasiukevičienė, Ignalinos r., Renata Pavlavičienė, Prienų r., Rita Elmonienė, Rokiškio r., Daiva Tūmienė, Telšių r., Nijolė Bitinienė, Šakių r., Jolanta Jurgutienė, Kretingos r., Dalia Kėželienė, Biržų r.


Ar įvyko tai, ko tikėjotės kurdami unikalųjį savivaldybės lyderystės plėtros modelį?

A. Stadalnykienė. Galima sakyti, kad įvyko. Tikėjomės tikslingo bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi, sklaidos, naujų idėjų. Susibūrė iniciatyvių, kūrybingų švietimo darbuotojų branduolys – Rajono lyderių klubas, kuriame noriai dalijamasi idėjomis, patirtimi, organizuojami renginiai ne tik savo, bet ir kitų mokyklų bendruomenėms. Tai labai reikalinga ir naudinga praktika. Labai svarbūs pirmieji žingsniai glaudesnio bendradarbiavimo link jau yra žengti. Ir tai leidžia drąsiai teigti, kad kuriant unikalųjį mūsų (Kėdainių rajono) savivaldybės lyderystės modelį buvo padaryta tikrai nemažai siekiant suaktyvinti mums aktualius bendradarbiavimo procesus visuose lygmenyse. To mes ir siekėme. Dabar mums itin svarbu – nesustoti. Įvyko pokyčių ir mokyklose. Įstaigos įgyvendino savo programas (pavyzdžiui, „Mokinys mokiniui“), įvyko tai, ko nenumatėme, tačiau pasirodė įdomu. Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje įkurtas neformaliojo ugdymo skyrius „Sėkmės ir lyderystės mokykla“.

B. Goberienė. Tikėjomės kultūrinių, elgsenos pokyčių (komunikavimo kultūros), grindžiamų didesne pagarba žmogui, mokytojo profesijai, susitarimams – tai pastebimai pasikeitė (tarimasis, įsitraukimas, patobulėjo konsultavimas(is), bendradarbiavimas, įgyta daugiau profesionalumo, drąsos, atsakomybės, sudarytos sąlygos pasidalytajai lyderystei. Įvyko mokymosi (profesionalumo) pokytis. Parengta susitarimų dėl mokyklos veiklos planavimo.

D. Kėželienė. Taip, mums pavyko inicijuoti pokyčius lyderystės pagrindu, sukurtas savivaldybės švietimo kaitos modelis „Lyderystė vardan kiekvieno besimokančiojo pažangos“. Šiuo kūrybiniu darbu išreiškėme, kad pas mus galimi lyderystės kultūros diegimo būdai, pateikėme siūlymus, kaip siekti švietimo vadybos atnaujinimo, nuolatinio įsivertinimo ir pokyčių įgyvendinimo sutelkiant savivaldybės politikus, švietimo specialistus, mokyklų bendruomenes, kitas interesų grupes. Susibūrė pokyčių grupė, parengti 2014–2016 m. mokyklų iniciatyvų skatinimo nuostatai.

S. Ryžova. Projektas paskatino į esamus džiaugsmus ir sunkumus pažvelgti kitaip. Kuriant unikalųjį savivaldybės lyderystės modelį įsitikinome, kad tai yra naudinga ir prasminga veikla vardan mūsų tiksliai apibrėžtos vizijos – laimingo vaiko. Projekto pradžioje buvome numatę daug veiklų, kurios galėtų užtikrinti lyderystės plėtojimąsi Vilniaus rajone. Šiuo metu džiaugiamės patyrę, kad gerai apgalvota viena veikla gali duoti daugiau naudos ir geresnius rezultatus, užtikrinti gerą ugdymo(si) kokybę.

Norėjome sukurti ir sukūrėme lyderystės modelį, vidinio ir išorinio konsultavimo tvarką. Kadangi yra žiūrima į ateitį, į perspektyvą, džiaugiamės tuo, ką pasiekėme. Sukūrėme pagrindą, lyg medžio kamieną, bereikia laiko įleisti šaknis, įgyvendinti sumanymus. Susikūrė darni komanda, kuri šauniai dirba. Į šį darbą įsitraukė nemaža kūrybingų mokyklų komandų, sustiprėjo buvę lyderiai, atsirado naujų lyderių, tiek iš mokytojų, tiek iš mokinių.

R. Gasiukevičienė. Tai, ko siekėme kurdami savo lyderystės plėtros modelį, t. y. artimuosius tikslus, pasiekėme. Sukurta ir pradėta įgyvendinti Pasitikėjimo ugdymo programa, numatytos gairės tolesnei mūsų modelio „Verslumo skatinimas ugdant pasitikėjimą“ plėtrai. Apie ilgalaikių tikslų pasiekimą kalbėti dar anksti.

R. Pavlavičienė. Iš tiesų ir mes patys jau ne kartą esame sau uždavę šį klausimą: ar įvyko tai, ko tikėjomės? Modelio veiklomis susidomėjo visa rajono švietimo bendruomenė, ne tik projekte dalyvaujančios mokyklos. Joms svarbus rajone įgyvendinamas lyderystės modelis „Mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės plėtra Prienų rajone“, nes ši veikla padėjo sutelkti didelę mokyklų bendruomenę jos tikslams įgyvendinti gerinant ugdymosi kokybę. Taip pat skatinant lyderystę ir atsakingą mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimą, įvairinant mokymo nuostatas ir būdus gerinti mokytojo ir mokinio dialogą. Dalyvaudami projekte „Lyderių laikas 2“ supratome, kad lyderystėprasideda tada, kai imi pats veikti čia ir dabar, nelauki instrukcijų, sieki naujovių. Mūsų rajono švietimo bendruomenė pasijuto esanti svarbi Lietuvos švietimo bendruomenės dalis. Šiandien modelio kūrėjai ir įgyvendintojai teigia, kad drąsiai imtųsi ir kitų pokyčių.

N. Bitinienė. Ko gero, galėtume atsakyti – taip. Įvyko tai, ko tikėjomės. Nors pradėję kurti modelį neturėjome labai konkrečios ir aiškios vizijos, tiesiog norėjome kaitos, naujos aplinkos aktyviam ir norinčiam veikti švietimo žmogui (mokytojui, mokiniui, partneriui). Tokios aplinkos kūrimas yra nesibaigiantis procesas, bet erdvę tam jau turime.

D. Tūmienė. Vienas iš motyvų dalyvauti „Lyderių laikas 2“ projekte buvo tai, kad rajonas stokoja stiprių švietimo lyderių. Dalyvavimas projekte suteikė daug galimybių: formaliosios ir neformaliosios švietimo lyderystės studijos, konsultantų rengimas, unikalaus savivaldybės modelio kūrimas, padedant profesionaliems konsultantams. Telšių rajono savivaldybės kūrybinė grupė projekto metu suformulavo savivaldybei aktualią temą: „Visų lygmenų švietimo lyderystės sistemos sukūrimas Telšių rajono savivaldybėje“ ir numatė viziją – Telšių rajono savivaldybėje veikia aktyvios lyderių bendrijos, kurios skatina švietimo bendruomenės narius įsitraukti ir rezultatyviai bendradarbiauti, ugdant sėkmės lydimą žmogų. Kaip ir tikėjomės, šiuo metu penkiose rajono mokyklose pradėjo veikti lyderių grupės, kurios ne tik skatina, įtraukia savos bendruomenės narius į veiklą, bet ir aktyviai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis. Parengti mokyklos ir savivaldybės lygmens teisės aktai švietimo lyderių grupėms mokyklose ir Švietimo lyderių bendrijai rajone įteisinti. Savivaldybės taryba patvirtino kūrybinės grupės parengtą Telšių rajono savivaldybės švietimo lyderių bendrijos veiklos aprašą. Švietimo darbuotojai, baigę formaliąsias ir neformaliąsias švietimo lyderystės studijas, dalijasi su kolegomis savo patirtimi ir prisideda prie ugdymo proceso kaitos rajone.

R. Elmonienė. Visos projekto veiklos buvo kryptingai sukonstruotos taip, kad parengtume unikalų mūsų savivaldybės lyderystės modelį. 15 įvairių švietimo sričių darbuotojų dalyvavo neformaliosiose lyderystės studijose, 4 sėkmingai baigė formaliąsias magistrantūros studijas, 16 savivaldybės kūrybinės komandos narių dalyvavo stažuotėje Lenkijoje ir Vokietijoje, 1 stažavosi Utenos savivaldybėje. Projekto metu gauta daug aktualios mokslinės literatūros lyderystės tema. Savivaldybės kūrybinė komanda naudodamasi šiuo potencialu parengė unikalų lyderystės modelį „Veiksmingos pedagogų (įsi)vertinimo sistemos sukūrimas mokinių mokymosi sėkmei“. Kuriant mokytojų (įsi)vertinimo sistemą Rokiškio rajone, atliktos mokinių, tėvų ir mokytojų apklausos parodė, kad labiausiai mokinio mokymosi sėkmę lemia mokytojo kompetencijos, gebėjimas atlikti savo darbą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Modelio kūrybiniame procese reikėjo plėtoti gebėjimą būti kartu, bendradarbiauti, dirbti komandoje, nuolat ieškoti naujų žinių, bandyti, tikėti sėkme, prisiimti atsakomybę, teikti pasiūlymų ir idėjų. Įprasminti žinojimą, kad lyderis nebūtinai vienas žmogus organizacijoje. Siekiant geresnio mokinių mokymosi, lyderystę vertėtų sutelkti į mokymą ir mokymąsi ir ją kuo labiau priartinti prie klasės veiklos. Suprasti, kad tik tinkamai padalijus lyderystę sukuriamos reikiamos sąlygos siekti užsibrėžtų tikslų, kad būtų patenkinti mokinių ugdymosi poreikiai.

J. Jurgutienė. Mūsų, Kretingos savivaldybėje, kai kas pasiteisino su kaupu, o kai ką reikia tobulinti. Siekiant glaudesnio šeimos, mokyklos ir steigėjo bendradarbiavimo įgyvendintos svarbiausios projekte numatytos veiklos.

Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte, ar viską darytumėte taip pat? Jeigu ne, tai ką keistumėte?

D. Kėželienė. Projekto pradžioje reikia organizuoti teorinius lyderystės mokymus norintiems dirbti kūrybinėje komandoje ir pateikti daugiau žinių apie lyderystės tvarumo galimybes.

B. Goberienė. Pasirinktas modelis tikrai buvo reikalingas įgyvendinti. Ką keistume: reikėtų dar aktyvesnio savivaldybės specialistų įsitraukimo, atsakomybės, bendradarbiavimo.

A. Stadalnykienė. Didžiąją dalį veiklų organizuotume taip pat, o keistume štai ką:

  • Daugiau rajono politikų įtrauktume į veiklą ir „nepaleistume“ (projekto pradžioje jie dalyvavo, o vėliau jų dalyvavimo ir įtakos nebejautėme).
  • Daugiau žmonių, ypač mokinių, įtrauktume į mokyklų lyderių komandų veiklą.
  • Atsisakytume dalies renginių, kurie buvo organizuoti savivaldybės lygmeniu. Reikėtų organizuoti daugiau konstruktyvių pokalbių, diskusijų ir su tobulinimo pasiūlymais kreiptis į savivaldybės vadovus ir tarybą.
  • Į savivaldybės kūrybinės komandos veiklą įtrauktume švietimo skyriaus vedėją ir visus švietimo skyriaus specialistus. Išsiaiškinę vieni kitų lūkesčius, ir ne tik, kiekvienas išsakytume prisiimamus įsipareigojimus, stengtumėmės juos įvykdyti, pasidalytume atsakomybe.
  • Į veiklas įtrauktume daugiau iniciatyvių mokinių ir tėvų. Daugiau dėmesio skirtume problemų, su kuriomis susiduria mokyklų bendruomenės, sprendimui.
  • Turėtume organizuoti įvairesnių formų veiklų. Siekdami spręsti problemas, iškeltas projekto renginiuose – forumuose, susitikimuose, daugiau dėmesio skirtume pamokos (kaip mokinio mokymosi pasiekimų šaltinio) tobulinimui, naujų lyderių (mokytojų, mokinių) grupės sudarymui ir veiklai.

S. Ryžova. Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte, tikrai kai kurias veiklas atliktume kitaip, nes laikas ir mūsų sukaupta patirtis rodo, kad normalu tuos pačius darbus daryti kitaip, į bendrą veiklą pritraukti daugiau rajono mokyklų. Svarbu būtų, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, neskubėti priimti sprendimų, labiau atsižvelgti į galutinį rezultatą. Tikrai reikėtų ir daugiau ryžto, tarpusavio susikalbėjimo, pasitikėjimo savimi ir kitais.

R. Gasiukevičienė. Manau, kad tikrai ne viską darytume taip pat. Tikriausiai nuo pat pradžių būtų mažiau ieškojimų, daugiau konkretumo. Bet kita vertus, gal kaip tik to ir reikėjo, kad padarytume tai, ką padarėme.

R. Pavlavičienė. Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte? Viename projekto etape suvokėme, kad mūsų lūkesčiai dėl politikų įsitraukimo į geranorišką, profesionalią partnerystę su mokyklomis buvo per dideli. Žinodami, kad tokia veikla mūsų rajone tikrai reikalinga, projekto metu ketinome išbandyti ir įvertinti, patobulinti bendradarbiavimo su politikais modelį, kad galėtume jį tęsti apimdami vis naujas veiklos sritis. Ketinome kasmet parengti mokykloms būtinų sprendimų savivaldybės lygmeniu sąrašą, aptarti jį su savivaldybės vadovais (politikais) ir suderinti mokyklų bendruomenių ir politikų susitikimų, kuriuose bus priimami mokyklai aktualūs susitarimai, grafiką, rengti susitikimus, siekiant įtraukti politikus į mokyklai aktualių problemų sprendimą. Pradėjusios šias veiklas mokyklos patyrė, kaip tai sudėtinga. Turėdami galimybę viską pakartoti nuo pradžių, pradėtume nuo paprastesnių bendravimo ir bendradarbiavimo su politikais formų.

N. Bitinienė. Šiandien galima įvairiai samprotauti – ką keistume, ką darytume kitaip. Bet manau, kad darėme tai, ko mums reikėjo, ir darėme taip, kaip reikėjo. Tai visos kūrybinės komandos ir kitų projekto idėjomis patikėjusių žmonių darbas. Neabejoju, kad švietimo bendruomenėje yra vertinimų, jog projektas apskritai nieko nepakeitė ir nebuvo reikalingas. Tai normalu – kiekvienas matome iš savo varpinės. Tačiau mokykla yra organizacija, kurioje visais laikais mokėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Jei mokytojai nenorėtų keistis, jei mokyklai užtektų to, kas išmokta prieš dešimt ar kelias dešimtis metų – sustotume. Ir būtume paprasčiausiai palikti nuošalėje.

D. Tūmienė. Kuriant savivaldybės lyderystės modelį teko išgyventi ir sėkmės, ir nusivylimo akimirkų. Projekto veiklos papildė kasdienio darbo veiklas. Projekte kartu su savivaldybės kūrybine komanda buvo pasiūlyta dalyvauti ir mokykloms, t. y. gimnazijoms ir pretenduojančioms tapti gimnazijomis mokykloms. Mokyklos dalyvauti sutiko, bet jas reikėjo nuolat motyvuoti. Manau, kad jei mokyklos būtų suburtos vadovaujantis savanoriškumo principu, kai dalyvauja tos, kurios pasirengusios prisiimti visas projekto teikiamas teises ir pareigas, projekto įgyvendinimo kelias būtų lengvesnis.

R. Elmonienė. Ką keistume? Nekeistume nieko, nes buvo labai puiki, darbinga ir atsakinga kūrybinė komanda, kuri ir sukūrė unikalų savivaldybės modelį, produktą – Pedagogų į(si)vertinimo sistemą – inovatyvią pedagoginio personalo į(si)vertinimo sistemą, teikiančią galimybę pažangiai į(si)vertinti mokytojų, pavaduotojų ugdymui kompetencijas ir veiklą, skatinančią darbuotojų motyvaciją, tikslingą mokytojo kompetencijų, darančių įtaką mokinių mokymo(si) sėkmei, ugdymą.

J. Jurgutienė. Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte, daugiau dėmesio skirtume klasių vadovų mokymui, jų įtraukimui į projekto veiklas, refleksijai. Į projekto veiklą aktyviau reikėtų įtraukti mokinius, daugiau bendradarbiauti mokytojams ir mokiniams iš įvairių mokyklų. Apie projekto vykdomas veiklas informuoti rajono bendruomenę.

Kokias projekto inicijuotas veiklas manote esant reikalinga tęsti Jūsų savivaldybėje?

B. Goberienė. Bendradarbiavimo kompetencijos gerinimą, žmonių ir institucijų patirties sklaidą virtualiojoje aplinkoje. Profesinę pagalbą (mokymus) temomis: ugdymo proceso pokyčių valdymas; ugdymo individualizavimas, strateginis valdymas.

S. Ryžova. Mūsų unikalaus savivaldybės lyderystės modelio tvarumas ir tęstinumas yra mums svarbus ir jau dabar svarstome apie jo išliekamąja vertę, ieškome finansinių galimybių projekto veikloms tęsti. Norėtume tęsti pradėtus darbus, susitikinėti, diskutuoti lyderystės temomis, o dar labiau norėtume, kad ir kitų mokyklų bendruomenės, tiesiogiai nedalyvaujančios projekte, norėtų atsiskleisti ir prisijungti prie projekto idėjos ir veiklos, skatinti mokinių lyderystę, tėvų lyderystę, kad jie būtų ir iniciatoriai, ir pagalbininkai, ir aktyvūs dalyviai, ir sėkmingą mokytojų bendradarbiavimą.

R. Gasiukevičienė. Projekto metu sukūrėme Pasitikėjimo ugdymo programą, kuri nuo šių mokslo metų įgyvendinama visose rajono bendrojo ugdymo mokyklose. Manome, kad programos įgyvendinimas bus tęsiamas ne vienerius metus.

R. Pavlavičienė. Projekto metu savivaldybėje ir kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje buvo suburtos kūrybinės komandos, taip pat kiekvienoje iš projekto mokyklų sukurtos trys grupės numatytiems tikslams įgyvendinti: metodinių naujovių grupė, politinių sprendimų grupė bei asmeninio augimo ir bendradarbiavimo grupė. Grupių veikla natūraliai integravosi į bendrus mokyklose vykstančius procesus, grupės užsitarnavo mokyklų bendruomenių pasitikėjimą. Pasirinkto lyderystės modelio įgyvendinimo pažangą apibūdindamos kaip vieną iš didžiausių sėkmių, projekte dalyvaujančios mokyklos nurodė būtent šių grupių veiklą, nes toks metodas padėjo įtraukti kuo daugiau mokyklų bendruomenių narių, paskatino jų kūrybingumą ieškant veiksmingiausių sprendimų. Remdamiesi savo patirtimi, manome, kad būtų tikslingas jau sukurto ir įgyvendinamo lyderystės modelio palaikymas ir tęsimas išlaikant susiformavusių komandų ir darbo grupių veiklos tradicijas ir principus, įtraukiant kitas (projekte nedalyvavusias) rajono mokyklas, o vėliau – taikant panašios struktūros modelį ir kitoms aktualioms švietimo problemoms spręsti. Kalbant apie konkrečias iniciatyvas, kurias verta tęsti, galima paminėti, kad:

  • LL2 modelio veiklos įtrauktos į strateginį ir metinį mokyklos planą, mokyklų tarybų, metodinių tarybų planus.
  • Modelyje numatytos metodinės naujovės įtraukiamos į ugdymo planus.
  • Kartu su mokyklų vadovais parengta ir administracijos direktoriaus patvirtinta mokyklos vadovo metų ataskaitos forma, kurios pagrindu vyksta refleksijos pokalbis.
  • Mokyklose parengtos ir patvirtintos refleksinių pokalbių formos/planai.
  • Refleksiniai pokalbiai su mokiniais ir auklėtojais įtraukti į mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašus.

J. Jurgutienė. Reikia tęsti politikų susitikimus su mokyklos bendruomenėmis, stiprinti rajono klasių vadovų metodinio būrelio veiklą, daugiau dėmesio skiriant klasių vadovų kompetencijos tobulinimui, bendradarbiavimui ir vertingos patirties sklaidai, toliau tęsti ir plėtoti mokyklose inicijuotas naujas bendradarbiavimo su tėvais formas.

A. Stadalnykienė. Reikia tęsti: Rajono lyderių klubo veiklą; mokyklų pirmininkavimą Rajono lyderių klubui; mokyklų įtraukimą į Rajono lyderių klubo veiklą; mokymąsi; pasiteisinusius bendrus renginius: sportines išvykas, kūrybinę dieną ir pan.

Yra tęsiamos veiklos ir mokyklose (programa „Mokinys mokiniui“; Kėdainių miesto mokyklų šeštų klasių mokiniams – „Sėkmės ir lyderystės mokykla“. Veikla finansuojama Mokyklų pažangos projektų konkurso lėšomis).

D. Kėželienė. Būtina tęsti lyderystės mokymąsi, nes tokio mokymo, koks vyko pagal formaliųjų ir neformaliųjų studijų programas, projekto seminaruose, reikia švietimo sistemoje visiems, ypač bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems žmonėms. Reikia tęsti konsultavimą ir įtvirtinti lyderystės veiklas kaip naujo, kokybiškai kitokio darbo galimybes. Lyderystės pradmenų verta mokytis ir mokiniams, pasiūlant kaip pasirenkamąjį ar neformalųjį dalyką. Prasminga tęsti stažuotes, knygų pristatymus. Reikia nacionaliniu lygmeniu skirti lėšų palaikyti pradėtoms veikloms, nes lyderystės pradmenis toliau reikia plėtoti ir įtvirtinti.

R. Elmonienė. Nors mokyklose taikomos įvairios veiklos vertinimo praktikos, jos nepakankamai siejamos su mokinių mokymosi sėkme. Savivaldybės kūrybinės komandos parengtas modelis pasižymi sisteminiu požiūriu į mokytojo, pedagogo veiklos kokybę ir jos tobulinimo kryptingumą. Siekiama įgyvendinti periodinį veiklos ir kompetencijų į(si)vertinimą, metinių tikslų kėlimą, jų aptarimą su kuruojančiu vadovu ir kt. Modelį ketiname taikyti ne tik projekte dalyvaujančiose mokyklose, bet ir kitose rajono ugdymo įstaigose, siekiant pasidalyti vertinga patirtimi, įvertinti modelio pritaikomumą, keistis nuomonėmis su kolegomis ir gauti grįžtamąjį ryšį. Tikimasi, kad modelis bus viena iš tinkamiausių ir veiksmingiausių priemonių, sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos klausimus, siekiant lavinti ir tobulinti kiekvieno mokinio gebėjimus, kad jis mokykloje pažintų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę.Modelis leis plačiau ir giliau pažvelgti į mokytojų ir pavaduotojų stipriąsias ir tobulintinas kompetencijų sritis, nukreiptai paskatins atitinkamai vystyti savo gebėjimus, kelti kvalifikaciją. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras koordinuos savivaldybės modelio įgyvendinimą bendrojo ugdymo mokyklose, teiks konsultacinę pagalbą, inicijuos vertingos patirties sklaidą rajono pedagoginėje bendruomenėje ir, esant reikalui, kitų savivaldybių mokyklose.

D. Tūmienė. Projektas „Lyderių laikas 2“ savivaldybėms pasiūlė labai įvairių veiklų. Jos visos turėjo įtakos savivaldybės lyderystės modelio kūrimui ir švietimo lyderystės kompetencijų ugdymui(s) ir tobulinimui. Ypač daug naudos savivaldybė patyrė dalyvaudama stažuotėse Lietuvos savivaldybėse ir užsienyje. Lyderystės gebėjimams plėtoti didelę įtaką turėjo formaliosios ir neformaliosios studijos. Šių veiklų tąsa prisidėtų prie mokyklų pažangos ir lyderystės tvarumo savivaldybėje.

N. Bitinienė. Labai tikimės, kad visos projekto inicijuotos veiklos savivaldybėje bus tęsiamos. Tačiau labiausiai saugoti reikėtų naują bendradarbiavimo aplinką ir bendradarbiaujančių švietimo žmonių iniciatyvumą.

„Lyderių laikas 2“

Daugiau informacijos apie projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvaujančių savivaldybių nueitą lyderystės kelią rasite čia.

Shadow up