Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms svetainėje LT72 (www.LT72.lt) galite sužinoti kaip elgtis nelaimėje, kaip išlikti informuotam net ekstremalios situacijos metu ir kaip pasiruošti prieš nelaimei atsitinkant, o svetainėje esančiame interaktyviame žemėlapyje rasite kolektyvinės apsaugos statinių išsidėstymą mūsų šalyje, gyventojų perspėjimo sirenų padengimo zonas ir kitą aktualią civilinės saugos informaciją.
Mokomasis filmukas „Pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“:
Filmukas rusų kalba; lenkų kalba
Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:
Pasirūpinkime savo saugumu jau dabar:
Išsamesnė informacija:
Kaip sumažinti radioaktyviųjų medžiagų patekimą į organizmą per kvėpavimo takus
Kalio jodidas. Kada ir kaip jį vartoti?
Kaip sumažinti apšvitos pavojų
Kita svarbi informacija
Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenomis, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.
Mokomasis filmukas „Ką daryti įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“:
Filmukas rusų kalba; lenkų kalba
Kaip paruošti maisto atsargas
Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.
Kaip pasiruošti asmenines apsaugos priemones
Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui labiausiai tinka dujokaukės ir respiratoriai (FFP3 arba lygiavertės klasės), tačiau jeigu neturėsite, būtų galima naudoti žemesnės klasės respiratorius ir (ar) medicinines kaukes. Taip pat galima naudoti ir paprasčiausias apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.
Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.
Skydliaukės blokavimas jodu
Skydliaukės blokavimas jodu – tai prie skubiųjų apsaugomųjų veiksmų priskiriamas skydliaukės prisotinimas stabiliuoju jodu tam, kad įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ir į aplinką patekus radioaktyviajam jodui būtų išvengta radioaktyviojo jodo kaupimosi skydliaukėje ar toks kaupimasis būtų sumažintas. Skydliaukės blokavimui jodu gali būti naudojamos tik kalio jodido tabletės. Kalio jodido tabletės vartojamos tik tada, kai aplinkoje pasklinda radioaktyviojo jodo ir tik tada, kai jas vartoti rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti kalio jodido tabletes, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija.
1. Kalio jodido (KI) tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Blokuoti skydliaukę kalio jodidu (KI) dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Naudoti kalio jodido (KI) tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga.
2. Kalio jodido (KI) tablečių po 65 mg vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms:
3. Vienkartinė kalio jodido (KI) paros dozė apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama vartoti tik vieną kalio jodido (KI) paros dozę. Kitoms gyventojų grupėms, esant nepalankiai avarinei situacijai (užsitęsus radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką, nėra galimybių saugiai evakuoti žmones, kt.), gali būti rekomenduojama vartoti dar vieną paros dozę.
4. Patartina kalio jodido (KI) tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti vandenyje ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga.
5. Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos. Jo veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas (KI), o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.
Jeigu gavote nurodymą likti namuose
Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.
Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.
Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.
Jei prireiktų evakuotis
Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie atominę elektrinę, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus ir kt.) ir susidėkite į išvykimo krepšį. Rekomenduojama būti pasiruošus išvykimo krepšį nuolat – net negręsiant ekstremaliai situacijai.
Išvykimo krepšio sudėtis:
Pasirūpinkite vandens atsargomis (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui ir 2 litrai vandens maisto ruošimui, higienai. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens). Laikykite vandenį, supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį. Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.
Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Elkitės ramiai.
Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.
Ūkininkams
Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas – suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų.
Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais.
Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5–7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai – cisternos, statinės, bakai, kubilai.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Radiacinės saugos centras
Mokomoji medžiaga 1-4 klasių mokiniams (lietuvių kalba)
Mokomoji medžiaga 1-4 klasių mokiniams (lenkų kalba)
Mokomoji medžiaga 1-4 klasių mokiniams (rusų kalba)
Mokomoji medžiaga 5-8 klasių mokiniams (lietuvių kalba)
Mokomoji medžiaga 5-8 klasių mokiniams (lenkų kalba)
Mokomoji medžiaga 5-8 klasių mokiniams (rusų kalba)
Mokomoji medžiaga 9-12 klasių mokiniams (lietuvių kalba)
Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas „Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ir televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.
Žinotina, kad:
Jei gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių:
Išeidami iš namų (ar kitų patalpų):
Neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai.
Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.
Nusirengdami stenkitės neliesti išorinio drabužių paviršiaus, nes ant jo gali būti nusėdusių cheminių medžiagų, o nusirengę drabužius suvyniokite jų vidinę pusę palikdami išorėje.
Nepatariama drabužių nusivilkti per galvą, todėl geriau juos perkirpti taip išvengiant pavojingų medžiagų sklaidos.
Jei turite galimybę, nuplaukite drabužius vandeniu arba išskalbkite skalbimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą su drabužiais už švarios teritorijos ribų.
Ant odos ir plaukų patekus pavojingoms cheminėms medžiagoms reikia kaip įmanoma greičiau jas nuplauti naudojant didelį tekančio vandens kiekį ir muilą, tai padės apsaugoti organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.
Jei degina akis ar pablogėja regėjimas – reikia skubiai 10–15 min. plauti akis su paprastu, geriau tekančiu, vandeniu.
Jei nešiojate kontaktinius lęšius – išimkite juos ir sudėkite kartu su užterštais rūbais. Jokiu būdu nenaudokite užterštų kontaktinių lęšių, net jei jie yra nevienkartiniai. Jei nešiojate akinius – praplovę vandeniu ir muilu, juos vėl galite užsidėti.
Jei gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:
Būtiniausių daiktų, kurių prireiktų evakuojantis, sąrašas:
Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojų – amoniakas, chloras ir gyvsidabris
Amoniakas – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min. , o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies.
Apsinuodijimo amoniaku požymiai:
Pirmoji pagalba
Chloras – žmogui pavojingas gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų.
Įkvėpus chloro ar jam patekus ant odos ir gleivinės:
Pirmoji pagalba
Gyvsidabris
Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė.
Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai.
Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.
Ką daryti sudužus termometrui?
Jeigu sudužo termometras ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.
Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 proc. vandeninį kalio permanganato tirpalą (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens).
Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.
Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu, patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite, nuplaukite su muilu rankas ir veidą, išskalaukite burną, persirenkite ir išplaukite drabužius.
Kreipkitės pagal gyvenamąją teritoriją į avarines tarnybas dėl indo su gyvsidabriu perdavimo.
Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?
Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.
Atsiminkite: į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jos departamentų įvertinimus.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, padidėjo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė, taip pat išaugo grėsmė užkrečiamųjų ligų sukėlėjus panaudoti teroro tikslais.
Biologinės taršos grėsmė gali būti staigi ir išankstinė.
Staigi grėsmė gali būti dviem atvejais – karo metu, kai priešas panaudoja biologinį ginklą, ir taikos metu, kai biologinį ginklą panaudoja teroristai.
Jeigu netikėtai kiltų ligų protrūkis:
Atsiminkite: užkrečiamosios ligos plinta geriant užterštą vandenį, valgant užterštus maisto produktus, nesilaikant asmeninės higienos reikalavimų, liečiant užkrėstus daiktus, bendraujant su sergančiaisiais ar užsikrėtusiais žmonėmis.
Jei gavote įtartiną laišką ar paketą:
Jei gavote laišką su milteliais ir jie išsibarstė:
Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:
Įtartino paketo ar laiško požymiai:
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies.
Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas:
Gaisras plinta sparčiai:
Nedelskite:
Jeigu dega jūsų butas:
Jeigu patalpoje daug dūmų:
Jeigu dega kaimynų butas:
Jeigu užsidegė drabužiai:
Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:
Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:
Jeigu užsidegė automobilis:
Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:
Jeigu esate viešose vietose:
Mūsų svarbiausias patarimas! Įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį):
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Daugelis vaikų labai domisi ugnimi. Jiems ji neretai siejasi su šventėmis, nes per jas ant tortų uždegamos žvakutės, naudojami fejerverkai, kūrenami laužai. Todėl labai svarbu, kad jie kuo anksčiau suvoktų, kad ugnis ne tik yra labai pavojinga, bet ir žinotų, kaip reikėtų elgtis, jeigu kiltų gaisras. Deja, vaikai dažniausiai nesugeba įvertinti gaisro pavojaus.
Beje, vaikai labai mėgsta žaisti su ugnimi miegamajame, drabužių spintose, kur lengvai gali užsidegti čiužiniai, patalynė ar drabužiai.
Vaikai ir gaisrai
Berniukai dažniau sukelia gaisrus nei mergaitės.
Daugelis gaisrų, kuriuos sukelia vaikai, kyla, kai jie paliekami namuose vieni arba būna juose be priežiūros.
Vaikai dažniausia žūsta namuose, kuriuose nėra dūmų detektorių arba jie neveikia.
Kaip pasirūpinti vaikų saugumu
Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų. Įsitikinkite, ar vaikas žino, ką daryti, jeigu name ar bute įsipliekstų ugnis.
Niekada neleiskite vaikui naudoti degtukų ar žiebtuvėlių, net jeigu esate kartu su juo.
Niekada nesielkite neatsargiai su ugnimi, nes vaikas saugumo įgūdžius perima iš artimųjų.
Jeigu vaikas sukėlė nedidelį gaisrą, kuris buvo greitai užgesintas, ramiai paaiškinkite, kas galėjo nutikti, jeigu ugnis būtų išplitusi.
Reguliariai tikrinkite dūmų detektorių, kad vaikas susipažintų su garsu ir žinotų, ką daryti, detektoriui ėmus veikti.
Kaip elgtis, kilus gaisrui
Kilus gaisrui, ugnis plinta labai greitai, todėl būtina kuo greičiau išeiti į lauką.
Prieš atidarydami duris, patikrinkite, ar durys neįkaito. Jei durys karštos, raskite kitą išeitį.
Jei gyvenate daugiabutyje, kuriame yra liftas, jokiu būdu juo nesinaudokite, bet leiskitės laiptais.
Būdami saugūs, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Paaiškinkite, kodėl niekada negalima grįžti į degantį namą.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?
Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Kaip parinkti tinkamą vietą?
Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.
Kaip prižiūrėti?
Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.
Kokį detektorių pirkti?
Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Prieš kūrenant krosnis
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius.
Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kūrenant krosnį
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.
Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:
Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.
Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:
Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.
Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:
Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.
Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Patarimai, ką daryti patalpoje pajutus dujų kvapą:
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Norėdami išvengti automobilio gaisro, vairuotojai turi atidžiau prižiūrėti ir nuolat tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą ir dujų įrangą.
Priežastys, dėl kurių užsidega automobilis:
Jeigu užsidegė jūsų automobilis:
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Kodėl užsidega kombainai?
Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.
Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo, šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.
Esant nesandarioms kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemoms, gali nutekėti kuro ir tepalų. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti.
Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.
Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai izoliacija susidėvi tose vietose, kur laidai nutiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.
Kaip apsisaugoti:
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Saugaus elgesio patarimai
Sužalojimai
Visi sužalojimai, kurie padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi.
Asmenims, leidžiantiems fejerverkus, patartina dėvėti apsauginius akinius, nes pagal JAV atliktus tyrimus, apie 40 proc. sužalojimų patiriama galvos srityje – tai akys, veidas, ausys, dar apie 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai. Dažniausi yra nudegimai.
Fejerverkais susižaloja 74 proc. vyrų, 26 proc. moterų. Vyrai paprastai susižeidžia patys, leisdami fejerverkus, o moterys juos stebėdamos.
Reikalavimai pirotechnikos priemonėms:
Pagrindiniai pirotechnikos priemonių saugaus naudojimosi reikalavimai:
Jei pirotechnikos gaminys neiššovė:
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir tai gali kelti pavojų gyvybei.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, todėl pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Atšalus orams, dažniau pučiantys šalti ir drėgni vėjai atneša ne tik žiemos pramogas, bet ir rūpesčius, net vargus. Tai įvairiausios šaltojo sezono ligos ir, žinoma, gripas. Vienas iš žinomų karvedžių yra pasakęs, kad norint įveikti priešą, reikia jį geriau pažinti, tada ir baimės bus mažiau. Tai gi, susipažįstame – gripas, ir aiškinamės, ar šis mūsų sveikatos priešas pelnytai vadinamas siaučiančiu ir neįveikiamu.
Pirmiausia, pasak medikų, reikia žinoti, kad gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai iš esmės skiriasi.
Gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni. Medicinos straipsniuose teigiama, kad liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), prasideda sausas kosulys. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra). Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų.
Gripą sukelia influenzavirusai, kurie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas. Priešingai nei peršalimo virusai, influenzavirusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz, diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Dažniausia gripo komplikacija - plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kiekvienais metais miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba, retesniais atvejais, užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to medikai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną;
Susirgus gripu reikėtų kviesti gydytoją į namus ir, kaip pataria sveikatos apsaugos ministerija, laikytis šių patarimų:
Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais, balsu skelbiamais signalais „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“ ir „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.
Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik įjungus sirenas, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus.
„Dėmesio visiems“ – įspėjamuoju, pulsuojančiu 3 min. trukmės garsiniu signalu gyventojai perspėjami apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą:
„Radiacinis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą:
Jei nurodyta evakuotis, pasiimkite:
Išeidami iš namų:
„Cheminis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą:
jei esate lauke, stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi.
Jei esate namie:
Jei ketinate evakuotis:
„Katastrofinis užtvindymas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno miesto, Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės rajonų gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
• atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite nurodymus.
„Potvynio pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą:
Jei nutarėte evakuotis:
„Uragano pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Jei nutarėte evakuotis:
„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Išgirdę šį signalą:
„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie vykdomą perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, regioninius ir vietinius transliuotojus.
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Turėk kur slėptis! Pasiruošk ekstremaliosioms situacijoms šiandien, kad rytoj galėtum apsaugoti save, artimuosius, kaimynus ir bendradarbius!
REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS DĖL SAUGIOS PATALPOS PARINKIMO, ĮRENGIMO IR APRŪPINIMO*
Jei gyvenamosios, negyvenamosios, kitos (mokslo, kultūros, religinės, sporto, viešbučių, gydymo, poilsio ir pan.) paskirties statinyje nėra įrengtos vietos slėptis nuo išorinių grėsmių, viena (ar kelios) eksploatuojama statinio patalpa gali būti pritaikoma ir įrengiama kaip saugi patalpa. Joje žmonės galėtų slėptis ir apsisaugoti. Patalpa turi būti aprūpinta priemonėmis, užtikrinančiomis saugų žmonių buvimą joje 3–5 paras, arba, kol praeis pavojus ar žmonės bus evakuoti.
Už saugios patalpos parinkimą, įrengimą, priežiūrą ir aprūpinimą rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį.
SAUGIOS PATALPOS PARINKIMAS IR ĮRENGIMAS
Geriausia saugią patalpą įrengti bet kurio statinio cokolinio aukšto, rūsio ar kitoje požeminėje patalpoje: statinius jungiančiame koridoriuje, požeminėje praeigoje, tunelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar garaže, šaudykloje ir t. t.
Saugioje patalpoje ir šalia neturi būti aukšto slėgio dujų, garo ir pavojingų skysčių vamzdynų, aukštos įtampos laidų, įrenginių, kitų pavojų keliančių inžinerinių sistemų, sienų apdaila turi būti atlikta iš nedegių ar sunkiai degių medžiagų;
Saugi patalpa turėtų būti be angų ir langų, tačiau joje turėtų būti daugiau kaip vienas išėjimas. Jei tokių nėra, parenkama patalpa, kurioje yra keli nedideli langai. Pirmenybė teikiama patalpai su plastikiniais langais. Turi būti galimybė prireikus langus uždengti skydais ar smėlio maišais arba užklijuoti lipnia juosta;
Saugios patalpos perdanga ir sienos turėtų būti iš monolitinio gelžbetonio, kurio storis ne mažesnis kaip 20 cm, o jei sienos iš plytų mūro – ne mažesnis kaip 45 cm. Taip pat tiktų patalpa, kurioje yra sustiprintos konstrukcijos ar kurios perdangą ir sienas galima būtų sutvirtinti papildomai įrengiamomis paprastomis pastiprinančiomis konstrukcijomis;
Patalpoje įstatomos šarvuotos durys arba pastiprinamos metalo lakštu, plastikiniai langai, langų žaliuzės, langinės ar apsauginiai skydai langams, jei įmanoma – ortakis, ventiliatorius ir dulkių filtras ar kondicionierius.
SAUGIOS PATALPOS APRŪPINIMAS PAGAL ŽMONIŲ SKAIČIŲ
Reikalingiausi darbo ir poilsio baldai – stalai ir kėdės, sofa-lova ar lova, kiti baldai pagal poreikį. Rekomenduojama, kad baldai būtų iš nedegių medžiagų;
Geriamojo vandens, mėsos ir daržovių konservų, sutirštinto pieno, kruopų, aliejaus, cukraus, druskos, prieskonių ir ilgai negendančių produktų, jei yra kūdikių ir vaikų, – jiems skirto maisto, atsargos (būtina periodiškai atnaujinti);
Sezoniniai drabužiai, šlepetės ir batai, jei yra kūdikių ir vaikų, – sauskelnės, drėgnos servetėlės, vaikų drabužiai ir apavas, taip pat tualeto reikmenys, marlė, kaukės nuo dulkių ar dujokaukės;
Patalynės komplektai, antklodės ar apklotai, miegmaišiai;
Lėkštės, puodukai, peiliai, šakutės, šaukštai, konservų atidarytuvas, didelis puodas, dubuo, kibiras;
Kišeninis žibintuvėlis, akumuliatorinis žibintas, maitinimo elementai, akumuliatorius ir pakroviklis, atsarginė lemputė;
Žvakės, degtukai, žiebtuvėlis;
Šildytuvas ar kieto kuro krosnelė, kieto kuro atsargos;
Šiukšlių dėžė su gerai užsidarančiu dangčiu, polietileniniai šiukšlių maišai;
Nešiojamasis biotualetas (arba uždengiama metalinė ar plastikinė talpykla);
Radijas, televizorius, atsarginių maitinimo elementų komplektas, laikrodis, mobilusis ir laidinis (jeigu yra) telefonai;
Knygos, žurnalai, kitos laisvalaikio priemonės, jei yra vaikų, – spalvoti pieštukai, popierius, dėlionės, mėgstami žaislai;
Higienos priemonės, pirmosios pagalbos rinkinys, vandenilio peroksido tirpalas, paskirti būtini vaistai, medikamentai;
Įrankiai: plaktukas, replės, atsuktuvas, kirvis, pjūklas, kastuvas, laužtuvas ir kt.;
Gaisro gesinimo priemonės: talpykla su vandeniu, kaušas arba indas, tinkamas vandeniui semti, gesintuvas;
Saugioje patalpoje kartu su savimi rekomenduojama turėti išvykimui paruoštą krepšį, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, artimųjų nuotraukas, pinigų.
* Rekomendacijos taip pat taikytinos gyventojų bendrijoms, seniūnijoms, ūkio subjektams ir įstaigoms
Inf. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas yra įteisintas tarptautiniame standarte ISO 361:1975 ir jį atitinkančiame Lietuvos standarte LST EN ISO 361. Šiame standarte jonizuojančiąja spinduliuote įvardijami gama ir rentgeno spinduliai, alfa ir beta dalelės, didelio greičio elektronai, neutronai, protonai ir kitos branduolinės dalelės. Standartas nustato, kad pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas turi būti naudojamas žymėti patalpas, transporto priemones, prietaisus, įrangą, medžiagas ar medžiagų derinius, kuriuose yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Šį ženklą galima matyti visur, kur yra vykdoma veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje bei įvairiose mokslinių tyrimų srityse. Ženklu siekiama įspėti apie esantį arba galimą jonizuojančiosios spinduliuotės buvimą, apšvitos pavojų. Dažnai prie ženklo būna parašyta ,,Kontroliuojamoji zona“. Kontroliuojamajai zonai priskiriamos patalpos, patalpų dalys ar teritorija, kuriose normaliomis darbo su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais sąlygomis ar įvykus radiologiniam incidentui ar radiologinei avarijai, apsaugant pirmiausiai darbuotojus ir netoliese esančius žmones nuo galimos apšvitos, gali prireikti taikyti konkrečias radiacinės saugos priemones bei išvengti radioaktyviojo užterštumo plitimo už kontroliuojamosios zonos ribų.
Pagrindinio jonizuojančiosios spinduliuotės ženklo forma ir proporcijos
2 pav. Pagrindinio jonizuojančiosios spinduliuotės ženklo forma ir proporcijos
Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas, žymintis jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviųjų medžiagų buvimą, turi būti suprojektuotas taip, kad būtų laikomasi standarte nustatytų proporcijų, pavaizduotų 2 pav. Ženklas turi būti gerai matomas ir tokio dydžio, kad atitiktų įrangos ar medžiagos, prie kurios jis tvirtinamas, dydį. Kaip jau minėta, prie ženklo gali būti pridedami papildomi žodžiai arba papildomi ženklai. Rekomenduojama naudoti tik tarptautinių organizacijų konkretiems tikslams patvirtintus papildomus ženklus.
Ženklo sukūrimo istorija
Pradėjus įvairiose gyvenimo srityse plačiai naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę, pastebėtas ir žalingas jos poveikis sveikatai, ypač tiems asmenimis, kurie dirbo su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Siekiant įspėti darbuotojus, mokslininkus ir visuomenę apie jonizuojančiąją spinduliuotę, pirmą kartą ženklas buvo sukurtas 1946 m. Kalifornijos universiteto radiacijos laboratorijoje, Berklyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pradinė spalvų paletė buvo rausvai mėlyna, tačiau ji buvo pakeista, kai ekspertai pastebėjo, kad žmonės mėlynos spalvos nesieja su pavojumi. Mokslininkai nustatė, kad geltona buvo labiausiai akį traukianti spalva. Apskritimas trilapio viduryje žymi atomą, o juodi segmentai – tris iš jo sklindančias jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis – alfa (α), beta (β) ir gama (γ).
XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos įvairios ženklo modifikacijos, pavyzdžiui, pridėjus tiesias arba banguotas rodykles tarp juodų segmentų arba jų viduje. Iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Amerikos nacionalinis standartų institutas (ANSI) patvirtino oficialią ženklo versiją – rausvai geltonos spalvos, kuri ir šiandien naudojama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitose šalyse labiau paplitęs yra juodos ir geltonos spalvų derinys.
2011 m. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) užregistravo trilapį, kaip tarptautinį simbolį, reiškiantį „Pavojus! Radioaktyviosios medžiagos arba jonizuojančioji spinduliuotė“.
Jonizuojančiosios spinduliuotės simbolis buvo sukurtas 1946 m. JAV ir laikui bėgant buvo keičiamas. (Nuotraukos šaltinis: M.Platonova/iaea.org).
Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas, kaip jau minėta, naudojamas nurodyti jonizuojančiosios spinduliuotės buvimą. Ne visi darbuotojai dėl žinių stokos suprasdavo šio ženklo reikšmę, pasitaikė ir tokių atvejų, kai, dirbdami su didelio aktyvumo uždaraisiais radioaktyviaisiais šaltiniais, žmonės patyrė rimtų sužalojimų, net mirė. Arba metalų laužo surinkėjai ir statybininkai, kurie, nežinodami įspėjamojo ženklo reikšmės, imdavo ardyti rastus paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius, taip sukeldami pavojų sau ir kitiems. Minėti atvejai leido daryti išvadą, kad pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas nesukuria pavojaus, juolab mirtino pavojaus, supratimo. Gebėjimas interpretuoti ir suprasti įspėjamuosius ženklus yra labai svarbus visiems žmonėms.
Siekdamos atkreipti darbuotojų ir visų žmonių dėmesį apie jonizuojančiosios spinduliuotės galimą žalingą, net mirtiną poveikį, 2007 m. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) pristatė papildomą ženklą, sukurtą taip, kad jis būtų visuotinai suprantamas kaip „Pavojus – bėkite – nelieskite!“.
Įvertindama, kuris ženklas geriau perteiktų visuomenei apie jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų, TATENA atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 11-os pasaulio šalių atstovai. Šio darbo rezultatas – Tarptautinis standartas ISO 21482:2007 „Įspėjimas apie jonizuojančiąją spinduliuotę. Papildomas simbolis“. Šiame standarte nurodytas papildomas įspėjamasis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas (3 pav.) yra raudonas trikampis, vaizduojantis jonizuojančiosios spinduliuotės bangas, kaukolę ir bėgančią žmogaus figūrą. Sutikime, kad šis ženklas, skirtingai nei pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas, kelia baimę ir įtarimą, kad liečiant juo pažymėtus daiktus, gali ištikti net mirtis. Jis buvo pradėtas naudoti kaip priedas prie dažniausiai naudojamo pagrindinio jonizuojančiosios spinduliuotės ženklo, kad žmonės, prieš imdami į rankas ar ardydami tokiu ženklu pažymėtą daiktą, suprastų apie gresiantį pavojų. Lietuvos standartas LST EN ISO 21482:2009 yra tapatus minėtam tarptautiniam ISO 21482:2007 standartui.
Papildomas įspėjamasis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas naudojamas žymint 1, 2 ir 3 kategorijos didelio aktyvumo uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius, nes pažeidus darbo su jais reikalavimus, apšvitos nuo jų lygis gali sukelti mirtį arba sunkių organizmo pažeidimų.
Šio ženklo nerekomenduojama dėti ant išorinių transporto pakuočių, krovinių konteinerių, transporto priemonių paviršių ar prie įėjimų į pastatus, o naudoti ant radioaktyviųjų šaltinių arba labai arti šaltinio buvimo vietos. Tai reiškia, kad įprasto naudojimo metu ženklas nėra matomas, tačiau jį, kaip paskutinį įspėjimą apie jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, galima pamatyti bandant išardyti uždarą radioaktyvųjį šaltinį. Siekiama, kad ženklas veiktų kaip papildomas, paskutinis įspėjimas, jei išorėje dažniausiai naudojamas trilapis ženklas nesuveiktų.
Pagrindinio ir papildomo jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų naudojimas yra reglamentuotas Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 ,,Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
Informacijos šaltinis: Tarptautinė atominės energijos agentūra