kaires_puses_index
 
 
  
 

 

 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Darbuotojų informacija
Medininkų Spausdinti skyriaus darbuotojų informaciją
Medaus g. 12, Medininkų k.,
LT-13192 Vilniaus r.


Tel.: (8 5) 259 7290 / 259 7218
El. p. medininkuseniunija@vrsa.lt 


Seniūnaitijos


Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos veiklos nuostatai  

  

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos veiklos ataskaitos:

2015 m. veiklos ataskaita
2016 m. veiklos ataskaita
2017 m. veiklos ataskaita

 

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos veiklos planai:

2016 m. veiklos planas
2017 m. veiklos planas

2018 m. veiklos planas

 
Darbo laikas 
Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00 val. – 17.00 val.
Penktadieniais 8.00 val. – 15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00 val. – 12.45 val.
 
Priėmimo dienos
Antradieniais 12.45 val. – 18.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00 val. – 12.00 val.
Penktadieniais 15.45 val. – 16.45 val. 
 

Medininkų seniūnija yra įsikūrusi į rytus nuo Vilniaus, abiejose magistralės Vilnius-Minskas pusėse.  Ji ribojasi su Rukainių ir Kalvelių seniūnijomis, turi 9 km bendros sienos su Baltarusija.

 

Seniūnijos plotas siekia 6 295,5 ha, iš jų 5 001 ha užima žemės ūkio naudmenos, 1 080 ha – miškai, 4,2 ha vandenys ir kitos paskirties plotai. Seniūnijos teritorijoje yra išsidėstę 37 kaimai, kuriuose gyvena 1 210 gyventojai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Medininkų kaimas (517 gyv.), Padvarionys (101 gyv.), Laibiškės (55  gyv.), Pilkapiai (51 gyv.)

 

Vardo kilmė: Medininkų vardo kilmę paaiškinti nesunku. Kai kuriuose lietuvių kalbos tarmėse žodis „medininkas“ reiškia „eigulys, miško sargas“. Dabartinių Medininkų teritorijoje buvo miškas, čia gyveno nemažai „medininkų“, kurių vardu ir pavadinta išaugusi gyvenvietė.

 

Herbas: 2014 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K-1888 patvirtino Medininkų herbą.

Herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas auksinės pilies su kampiniu bokštu fragmentas. 

Svarstant Medininkų herbo motyvus, niekam nekėlė abejonių, kad jame turi būti įprasminta Medininkų pilis, vienas iš reikšmingiausių praeities gynybinių statinių.

Medininkų herbo etaloną sukūrė dailininkas Juozas Galkus.

 

Seniūnijos istorija: Medininkai – viena seniausių vietovių Vilniaus rajone, minima jau nuo XIV amžiaus. Kadaise buvo vadinami Karališkaisiais Medininkais, nes buvo kunigaikščių tvirtove. XII–XV a. Medininkų kaimas buvo vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. 1387 m. Lietuvai priėmus krikščionybę Medininkuose buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. 1922 m. buvo pašventinti dabartinės medinės bažnyčios pamatai ir tik 1928-1933 m.   kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują bažnyčią.

XIV amžiuje buvo pastatyta plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, seniausia tokio tipo pilis Baltijos šalyse, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį. Nustatyta, kad pilis turėjo keturis bokštus. Pilies šiaurės rytų kampe buvo iškilęs didžiulis, penkių aukštų bokštas (donžonas). Užpuolimo atveju iš jo buvo vadovaujama gynybai. Su šia pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. 1391 m. Pilyje buvusi kunigaikščio Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje vaikus mokęs istorikas J. Dlugošas. Manoma, kad čia jaunystę praleidęs karalaitis Kazimieras (1484-1485), vėliau paskelbtas šventuoju – Lietuvos globėju.

1655 m. per karą su Rusija pilį nuniokojo Maskvėnų kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kareiviai padegė pilies viduje esančius medinius pastatus.

2012 m. atnaujintame šiaurės rytų Medininkų pilies bokšte atidarytas muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijos ir konferencijų salė. Bokšto kuoruose įrengta apžvalgos aikštelė.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų OMON išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų kelio poste budėję septyni muitininkai. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas T. Šernas.

 

Seniūnijoje veikia: Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija – viena iš seniausių rajono mokyklų, vaikų darželis-mokykla, Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Medininkų kultūros skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Medininkų struktūrinis padalinys, Medininkų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Medininkų  Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia, 2 parduotuvės, 2 kavinės, paštas, degalinė, muitinės kontrolės postas, Pasieniečių mokykla, du sargybos punktai.

            

Teritorijoje veikiančios įmonės: Transporto-ekspedicinės įmonės –  N. Trumpakojienės ind. įmonė „TRUMTRANSA“ bei G. Tankeliuno įmonė „HEGVITA“.

 

Medininkų gamta ir istoriniai paminklai: Medininkų apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu, o Medininkų pilies vaizdas pritraukia didelius turistų srautus. Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis. Pilis mažiausiai perstatinėta. Kiautinės konstrukcijos siena ir bokštai sumūryti iš lauko akmenų ir plytų baltiškuoju plytų rišimo būdu. Turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Tyrimais nustatyti du pilies gyvavimo etapai. Medininkų pilis užima apie 2 ha plotą (su apsauginiais grioviais ir pylimais – 6,5 ha). Pilies forma – netaisyklingas keturkampis. Šiaurinė siena 128,7 m ilgio, rytinė – 161,2 m, pietinė – 127,7, o vakarinė 147,9 m.  2012 m. Medininkų pilyje įgyvendinus pirmąjį atstatymo etapą, donžone įrengta muziejaus ekspozicija. Lankytojams ekspozicijoje pristatomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūro pilys, XIV–XVIII a. ginkluotė, eksponuojami archeologiniai radiniai, X-XX a. sidabro dirbiniai bei Prezidento A. M. Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija.

Apie 1 km į pietvakarius nuo Medininkų, Juozapinės valstybiniam geomorfologiniam draustiniui priklausančiame Medininkų aukštumos moreniniame masyve, yra Juozapìnės kalnas (293,6 m.). Kalva susidarė priešpaskutiniame ledynmetyje iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Juozapinės kalnas ilgai buvo laikomas aukščiausiu Lietuvos tašku, bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojas (293,84 m). Aukštojo kalvos aukščiausiąją vietą žymi įbetonuotas geodezinis ženklas, o lankytojams pastatytas atminimo akmuo su užrašu Aukštojas ir kalvos aukštį žymintis skaičius – 294 m. Taip pat yra pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptūrinė kompozicija ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bei mažosios architektūros elementai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. 1990 m. liepos 6-ąją Juozapinės kalne buvo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui, kuris XIII amžiuje suvienijo Lietuvos žemes.  Tai 1,8 m aukščio ir 2,5 šviesus riedulys, atgabentas iš Rudaminos apylinkių. Į Medininkus atgręžtoje akmens pusėje iškalta heraldinės lelijos formos karūna (skulpt. Pranas Murauskas), o žemiau  Mindaugo ženklas ir karūnavimo data.

Netoli Medininkų, Bikiškės kaime, yra žymaus Lietuvos geologo, politinio bei visuomenės veikėjo Juozo Vaclovo Lukoševičiaus (Józef Wacław Lukoszewicz) (1863–1928) gimtoji sodyba.      

Medininkų pasienio poste stovi paminklas, skirtas 1991 m. liepos 31 d. žuvusiems Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnams pagerbti.

 

Medininkų seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: logistikos paslaugos, gyventojų aptarnavimas.

 

 


Pareigos Vardas, pavardė Aprašymas Kabineto nr. Telefonai
Seniūnė Renata Bogdanovič
renata.bogdanovic@vrsa.lt
Rodyti 852597290
Specialistė Kristina Ancukevič
kristina.ancukevic@vrsa.lt
Rodyti 852597218
Vyresnioji specialistė Mikalina Jusel
mikalina.jusel@vrsa.lt
Rodyti 852597218
Vyriausioji raštvedė Stanislava Domut
stanislava.domut@vrsa.lt
Rodyti 852597218
Vyresnioji finansininkė Teresa Švaikovska
teresa.svaikovska@vrsa.lt
Rodyti 852597218
Paskutinis atnaujinimas: 2018-11-15 22:00:09
Spausdinti visų skyrių darbuotojų informacijąSpausdinti visų skyrių darbuotojų informaciją
Shadow up