kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Vyko pasitarimas dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir prevencijos

Lapkričio 22 d. įvyko pasitarimas, kurio metu buvo aptariami smurto artimoje aplinkoje sprendimo būdai, priemonės ir jo prevencijos klausimai.


Darbinio pobūdžio pasitarime dalyvavo Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vedėja Kristina Malinovska ir vyr. specialistė Aneta Subotovič, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Juliana Lipinska, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro direktorė Beata Bartkienė bei Moterų informacijos centro atstovės Nomeda Cibarauskienė ir Dovilė Masalskienė.

Susirinkimo tikslu buvo kovos su smurtu artimoje aplinkoje galimybių bei 2021 m. veiksmų plano aptarimas. Jau pradėta dirbti ties kitų metų planu bei susikoncentruota į tai, kaip turimas priemones, metodus bei žinias galima tobulinti ir kaip identifikuoti nuo smurto aplinkoje kenčiančius asmenis bei suteikti jiems reikiamą pagalbą.


Augantis smurto artimoje aplinkoje rodiklis

Remiantis apklausų rezultatais, Lietuvoje fizinį, ekonominį, seksualinį, psichologinį smurtą patiria kas trečia moteris, o kas dešimtas smurtą patyręs asmuo yra vaikas. Karantino metu visame pasaulyje išaugo smurto artimoje aplinkoje skaičius, Lietuvoje šis skaičius, pasak Lietuvos policijos - taip pat išaugęs. Remiantis ekspertų duomenimis, 90 proc. smurto aukų yra moterys. Aukai ir smurtautojui būnant vienoje patalpoje padažnėja smurto epizodų, kurie kartais užfiksuojami itin žiaurūs. Dėl ilgo buvimo viduje keičiasi žmonių psichologija, elgsena ir mąstymas.

Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2020 metais užfiksuotas išaugęs sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius artimoje aplinkoje, kaip ir nužudymų skaičius, kuris išaugo trečdaliu. Karantino ir izoliacijos sąlygomis auka priversti laiką leisti kartu, tokiu būdu smurtavimo rizika padidėja, o viena likusi su smurtautoju auka dažnai nebeturi galimybės kreiptis pagalbos.


Smurto artimoje aplinkoje atpažinimas ir prevencija

Deja, yra dar viena svarbi problema – smurto aukos dažnai nedrįsta kreiptis pagalbos, o kartais tos pagalbos paprašius po kurio laiko apsigalvoja. Šią iškeltą problemą yra sudėtingiausia išspręsti. Moterų informacijos centro atstovė Nomeda Cibarauskienė pabrėžė, kad ši problema reikalauja ne vienos dienos sprendimo, o ilgalaikio darbo ir sistemingo socialinių darbuotojų rengimo, dirbant su smurto aukomis.

Siekiant kuo efektyviau dirbti ir pasiekti tikslus, buvo pasiūlyta daryti reguliaresnius pasitarimus, įvairesnių mokymų socialiniams darbuotojams organizavimas (priklausomai nuo jų žinių ir profesinės patirties) bei artimesnis bendradarbiavimas su tokiomis įstaigomis, kaip Lietuvos policija.

Viena svarbiausių jau minėtų problemų - smurto atpažinimas. Pastebėta, kad dažnai nėra atpažįstamas smurtas ne tik prieš moteris, bet ir neatpažįstamas smurtas prieš vaikus, kurie gyvena smurto apsupty ar nuo jo kenčia. Būtent šiai problemai spręsti yra planuojami mokymai tiek seniūnijų, tiek rajono mokyklų darbuotojams. Mokyklų aspektu vienu iš svarbiausių dalykų yra socialinių ir kitų darbuotojų apmokymas kaip atpažinti nuo smurto artimoje aplinkoje kenčiantį arba jį matantį vaiką.

Dar vienas svarbus aspektas, iškeltas susirinkime buvo ne tik darbas su aukomis, bet ir darbas su smurtautojais. Pažymima, kad nors ir galima aukai padėti palikti santykius, kuriuose ji patiria smurtą, darbo įdėti reikia ir į pagalbą smurtaujantiems, nes kitu atveju jie tiesiog pradės naujus santykius, kuriuose vėl smurtaus jau prieš kitą asmenį.  Aišku, pripažįstama, kad šiuo atveju kyla dar didesnė kliūtis – vyrai pagalbos prašo dar nenoriau negu moterys, tačiau pažymima, kad jau yra vyrų, kurie pripažįsta turintys problemą ir norintys ją spręsti. Viliamasi, kad gerosios praktikos būdu pagalbos prašyti ateis ir daugiau smurtautojų. Tačiau šiuo atveju iškyla problema, Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vedėja Kristina Malinovska teigia, kad pagalbą smurtautojams vyrams gali suteikti tik socialiniai darbuotojai vyrai – tokių šioje sferoje ženkliai trūksta. Tačiau nuotaikas bandoma išlaikyti optimistiškas ir belieka tik džiaugtis tuo, kad jau yra savo noru pagalbos prašančių vyrų. Jei ši paslauga taps aktualesnė – svarstoma apie Vyrų krizių centro įsteigimą.


Tarptautinė kampanija – 16 dienų prieš smurtą

Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną pasaulio bendruomenė  kasmet pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ prieš moteris, akcija tęsiasi iki gruodžio 10 d., kuri yra Tarptautinė Žmogaus teisių diena.

Kiekvienais metais, pasitelkiant moterų nevyriausybines organizacijas,  yra organizuojami renginiai, kurių tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad smurtas prieš moteris yra aktuali ir svarbi problema. Šio minėjimo rėmuose svarstoma kitais metais įtraukti daugiau įstaigų. Planuoti konkursus, parodas, įtraukti į minėjimą mokyklas ir bibliotekas, išreikšti solidarumą kovojant su smurtu prieš moteris bei šviesti moterų žmogaus teisių klausimais, kaip ir informuoti publiką apie nuolatinę galimybę palikti santykius, kuriuose patiriamas smurtas.

     
     




Shadow up