Vilniaus g. 29, Paberžės k., LT-14031 Vilniaus r. Tel.: (8 5) 258 6283 El. p. paberzesseniunija@vrsa.lt  Seniūnaitijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos veiklos nuostatai
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos veiklos ataskaitos: 2015 m. veiklos ataskaita 2016 m. veiklos ataskaita 2017 m. veiklos ataskaita 2018 m. veiklos ataskaita 2019 m. veiklos ataskaita
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos veiklos planai: 2016 m. veiklos planas 2017 m. veiklos planas 2018 m. veiklos planas 2019 m. veiklos planas 2020 m. veiklos planas
Darbo laikas  Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00 val. – 17.00 val. Penktadieniais 8.00 val. – 15.45 val. Pietų pertrauka 12.00 val. – 12.45 val.
Priėmimo dienos Antradieniais 13.00 val. – 18.00 val. Ketvirtadieniais 8.00 val. – 12.00 val. ir nuo 17.00 val. – 18.00 val.
Papildomos gyventojų prašymų ir skundų priėmimo valandos  Antradienis 17.00–18.00 val.  Ketvirtadienis 17.00–18.00 val.

Paberžės seniūnija yra Vilniaus rajono šiaurės vakarų dalyje. Ji ribojasi su kaimyninėmis Maišiagalos, Riešės, Nemenčinės, Sužionių seniūnijomis bei su Širvintų ir Molėtų rajonais. Seniūnijoje yra 130 kaimų, didesni iš jų: seniūnijos centras – Paberžės kaimas (509 gyv.), Lygialaukio k. (421 gyv.), Glitiškės (493 gyv.), Anavilis (592 gyv.). Seniūjoje gyvena 3996 gyventojų, iš jų 66% – lenkų, 15,3% – lietuvių, 14,4% – rusų. Teritorija užima 20900 ha žemės plotą, tame tarpe 66,80 % žemės ūkio naudmenų, 8,02 % miškų, 25,18 % vandens telkinių ir kitos paskirties žemės.

Vardo kilmė: Manoma, kad Paberžės pavadinimas kilęs nuo Beržų dvaro (minimo XVI a. rašytiniuose šaltiniuose), kadangi miestelis buvęs tarp beržynų.

Herbas: 2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-1512, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą patvirtino Paberžės herbą. Herbinio skydo auksiniame lauke vaizduojami kaspino pozicijoje trys žali beržo lapai su tos pačios spalvos žirginiais. Skydo lauko auksinė spalva simbolizuoja išmintį ir dorumą.

Minėto augalo simbolika pasirinkta neatsitiktinai. Beržo lapai – tai „kalbančios“ herbo figūros, kurios yra aliuzija į miestelio pavadinimą. Taip pat, įvairios beržo dalys pasižymi gydomosiomis savybėmis ir yra vartojamos kaip vaistas nuo daugelio ligų. Slavų kultūroje beržas laikomas jaunystės ir gyvenimo simboliu.

Seniūnijos istorija: Apie tai, kad Paberžės apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo Gaukeliškių piliakalnis (Pilata, Pilaškučiai), esantis į šiaurę nuo Gaukeliškių kaimo. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Istoriniuose šaltiniuose Paberžė minima bažnyčios pastatymo metais, tai yra 1484. 1503 m. buvo įkurta parapija. XVI a. kaimas minimas kaip Beržai. Tai pirmasis gyvenvietės pavadinimas, nes ji buvo tarp miškų, beržynų. 1517 m. Žygimantas Senasis leido Paberžėje įsteigti smuklę, o jos pajamas įsakė skirti bažnyčiai išlaikyti. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai. 1860 m. pastatyta medinė bažnyčia, o 1866-aisiais ji buvo perduota stačiatikiams. 1900 m. stačiatikiams pastatyta mūrinė cerkvė. XX a. pradžioje minimas Paberžės dvaras, kuriame buvo rengiamos bulių kautynės. Tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo. Paberžės dvarą 1793 m. pastatė baronas Šilingas, todėl dvaras dar vadinamas Šilingo vardu. Pralaimėjus 1863 m. sukilimą, baronas, kaip didelis sukilimo rėmėjas, buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui, kuris jį nuomojo vokiečiui Becheriui. XX a. laikotarpyje taip pat minima mokykla. Lėšas ir žemę šiai mokyklai skyrė Zagurskų šeima ir žydas Heim Hendler. Tarpukario metu mokyklai buvo suteiktas šv. Stanislavo Kostkos vardas.

Paberžė smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė.

Seniūnijoje veikia: Paberžės Švč. Jėzaus Širdies katalikų bažnyčia, Masališkių sentikių religinė bendruomenė - Akmenos cerkvė, Žemaitėlių sentikių Šv. Mykolo cerkvė, 16 kapinių, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Paberžės ambulatorija, paštas,  3 kaimo sodybos, Paberžės šv. S. Kostkos ir „Verdenės“ gimnazijos, darželis, mokykla-darželis Glitiškių kaime, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos skyrius Visalaukės mokykla-daugiafunkcis centras, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos  Anavilio ikimokyklinio ugdymo skyrius, bibliotekos veikia Glitiškių, Paberžės, Visalaukės kaimuose. Glitiškių kaime yra kultūros centras, kur veikia lenkų bei rusų folkloriniai ansambliai, kaimo kapela, humoristinė grupė, veikia muziejus. Paberžės kaime yra, Glitiškių ir Visalaukės kaimuose gyventojus aptarnauja mobilusis paštas. Lygialaukio kaime veikia Paberžės socialines globos namai. Seniūnijos teritoriją aptarnauja Maišiagalos Veiklos grupė. Paberžės kaime dirba Priešgaisrinė komanda.

Teritorijoje veikiančios įmonės: mažmeninė prekyba užsiima: UAB Norfos mažmena, Vilniaus g. 31, Paberžės k., parduotuvė UAB „Papartis ir ko“,Vilniaus g. 20, Paberžės k., Ulgva UAB, parduotuvė, Didžioji g. 43 , Visalaukės I k., V.Juša IĮ, parduotuvė, Saulės g. 4- , Anavilio k., Vikvoitra UAB, parduotuvė, Liepų al. 8A , Glitiškių k., Raginio IĮ – parduotuvė, Liepų al. 30, Glitiškių k.

Paberžės seniūnijos gamta ir istoriniai paminklai: Seniūnijos teritorijoje yra nemažai lankytinų objektų. Tai Glitiškių, Anavilio, Perūnų, Vyžulionių dvarai.

Valstybės saugomas gamtos paminklas – Glitiškių ąžuolas 25 m aukščio, 2,3 m skersmens, 7 m apimties. Ąžuolas auga Širvio ežero krante dvaro rūmų parke. Apylinkių žmonės spėja, kad šis ąžuolas turi daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. 1960 metais ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 – priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.

Valstybės saugomas architektūros paminklas – XVII amžiaus Glitiškių dvaro sodyba. Išliko dvaro sodybos vertingi pastatai: originali 2 tarpsnių rūkykla, klasicistinių ir liaudies architektūros formų lobynas, ilgo stačiakampio plano svirnas su pusapskričių arkų langais ir nišomis bei 1860 m. Mozūrų maršalkos Kazimiero Jelenskio statyti rūmai, oficina, ledainė, samdinių namas, pirtis, arklidė, kiaulidė, spirito raugykla.

Vyžulionių, moderno stiliaus dvaro rūmai statyti XX a. pradžioje. Šalia dvaro yra gražus tvenkinys ir trys maži tvenkinėliai. 1906 m. dvarininkai Korvinai - Vrublevskiai prie dvaro įkūrę mišraus plano parką. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomų gamtos paminklų.