kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Vilniaus rajone

Birželio 14 dieną minima Gedulo ir vilties diena. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 14 d., prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Vilniaus rajono seniūnijų atstovai, kultūros bei švietimo įstaigos paminėjo Lietuvos gyventojų didžiųjų netekčių bei Okupacijos ir genocido dieną.


Bus pildoma.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje

Gedulo ir vilties diena skirta atminti sovietinio režimo tremtinius. Ji minima birželio 14 d., nes būtent tą dieną 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso išvežta apie 18 500 Lietuvos gyventojų, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į Gulago stovyklas. Nukentėjo daug to meto politikų ir kitų visuomenės veikėjų.

Praėjus 80 metų mums vis dar rūpi tremtinių istorija, todėl 2021 metų birželio 14 dieną mes, I G klasės mokiniai, su klasės vadove Valentina Fedorovič susirinkome paminėti šią sukaktį. Kai atėjome į Kalvelių „Aušros“ gimnazijos kiemą, klasės vadovė papasakojo apie graudų tremtinių likimą, kuris jai artimas, nes mokytoja turėjo ištremtų giminaičių. Išklausę pasakojimo apie tremtinius, paėmėme gėlių, žvakių ir kartu su kultūros centro darbuotojais nuėjome link geležinkelio, kuriuo buvo vežami tremtiniai į Sibirą. Ten uždegę žvakes, padėję gėlių pasimeldėme ir tylos minute pagerbėme tremtinius.

   


Kalvelių „Aušros“ gimnazijos I G klasės mokinė Nikol Šostak


                                      

 

Vilniaus r. Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos vyresnių klasių mokiniai, minėdami birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną bei birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną, prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“ ir sukūrė gyvybės medžių parodą. 


 



Istorinės atminties diena 

Birželio 15 dieną Rukainių gimnazijoje įvyko netradicinė Istorinės atminties diena, skirta prisiminti įsimintiniausius istorijos įvykius, asmenybes, datas, o taip pat tragiškiems Lietuvos istorijos Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido įvykiams paminėti. 

IG-IIIG klasių mokiniams buvo perskaitytas pranešimas apie Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, priminta, kad šiemet minime 80–ąsias pirmųjų masinių trėmimų metines. Gimnazistai žiūrėjo vaidybinį filmą „Ekskursantė“, pasakojantį tikrais faktais paremtą iš tremties ešelono pabėgusios ir kelio namo į Tėvynę ieškančios vienuolikmetės mergaitės istoriją. Po filmo peržiūros mokiniai atliko refleksijos užduotis. 

IG klasės mokiniai prisiminė XIII-XVIII a. istorijos laikotarpį, kad Lietuvos sostinė Vilnius buvo įkurta viduramžiais. Keliaudami po kreivas ir paslaptingas Vilniaus gatveles, mokiniai rado autentiškų gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir kitų stilių pastatų. Taip pat mokiniai sužinojo, kaip Vilniaus veidas keitėsi bėgant šimtmečiams, kokias istorijas pasakoja Vilniaus pastatai, ką jie byloja apie miestiečių skonį ir pomėgius, savo epochos papročius. Spalvindami, skaitydami interaktyvią knygą, rinkdami asmenybių, pastatų dėliones, kurdami istorinius pasakojimus pagal pačių sukurtus koliažus, IG klasės mokiniai dar kartą prisiminė svarbiausius įvykius, datas. 

5-8 klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje „Vilniaus paminkai“. IIIG klasės mokinių grupė pristatė projektą „Ką atspindi gyvenviečių pavadinimai?“, jo tikslą, taip pat apie pasirinktų Vilniaus rajono vietovių pavadinimų atsiradimo aplinkybes. Mokiniai sudalyvavo žaidime „Atpažink vietovę iš nuotraukos“. 

Per šią netradicinę dieną daugelis mokinių įsitikino, kad svarbiausias tikslas – istorinės atminties išsaugojimas. Juk kiekvienas turi žinoti savo valstybės istoriją, ja didžiuotis ir ją prisiminti. Be to, žmones reikia skatinti domėtis Lietuvos istorija, nes ugdomas patriotiškumas, pilietiškumas. 

   


Geografijos ir istorijos mokytojai


 


„Ištark, Išgirsk, Išsaugok“

Lietuvos gyventojų didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo okupacijoms 80-mečiui paminėti Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka pakvietė 2-4 klasių moksleivius dalyvauti edukaciniame renginyje „Ištark, Išgirsk, Išsaugok", kuris įvyko birželio 11 d., 13.00 val., Teams platformoje. Su vaikais kalbėjomės apie šios dienos svarbą, nes istorijos išsaugojimas yra kiekvieno mūsų reikalas. Prisiminėme, kad šią dieną keliame vėliavą su juodu kaspinu ir taip išreiškiame pagarbą žuvusiems.

Renginio metu diskutavome su vaikais kuo gi skiriasi tremtis ir įkalinimas, kiek metų tai truko ir kiek nuo trėmimo pradžios Lietuvoje buvo išvežta šeimų. Prisiminėme apie visuotinę tylos minutę, kuri paskatina mus visus stabtelėti bei pagalvoti apie laisvės kainą.

Taip pat papasakojome apie projektą „Misija Sibiras“, kuris 2016 metais pirmą kartą įgyvendino tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Akcijos metu, žinomi žmonės ir ne tik,  visoje Lietuvoje skaito tremtinių vardus ir pavardes bei jų likimus.

Mūsų renginio svečias buvo pradinių klasių lietuvių kalbos vadovėlių autorė, docentė Elena Marcelionienė, kuri papasakojo vaikams savo šeimos trėmimo istoriją į Sibirą bei palinkėjo džiaugtis tuo, kad esame laisvi ir turime galimybę siekti savo tikslų ir svajonių.

Renginio pabaigą vainikavo viktorina, kurioje reikėjo kuo greičiau atsakyti į klausimus ir taip panaudoti savo įgytas žinias.

Ačiū Elenai Marcelionienei ir visiems vaikams už dalyvavimą ir prasmingai praleistą laiką.

 

 Jelena Pometka


 

Birželio 14 dieną minima Gedulo ir vilties diena, žyminti masinių trėmimų į Sibirą atminimą. Netradicinių užsiėmimų metu Šumsko pagrindinė mokykla pagerbė okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas.

Istorijos mokytojas Viačeslav Zenkevič pristatė „juodojo birželio“ įvykius, kai iš Naujosios Vilnios į Sibirą pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai, perpildyti nekaltais, nelaimingais žmonėmis. 1941-1952 metais iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkstančių žmonių, iš jų 32 tūkstančiai vaikų. Apie ketvirtadalis jų mirė.

Mokytojas pateikė tremtinių, kilusių iš Šumsko ir aplinkinių vietovių, sąrašą iš 1939-1952 m., bei minėtų įvykių liudininkų atsiminimus, kuriais pasidalijo direktoriaus pavaduotoja Leokadija Žukovskaja.

Pristatymo metu skambėjo kunigo Lukašo Kšelovskio daina „Sibiro angelai“, skirta tremties kančias patyrusiems žmonėms, tremtinio iš Sibiro į Lietuvą slapta atsiųstas eilėraštis ,,Sibiro daina“ bei „Misijos Sibiras“ dalyvių daina „Mūsų žemės nelieskit“, kurią jie dainavo prezidentui Gitanui Nausėdai.

Dailės ir technologijų pamokose 3-10 klasių mokiniai darė karpinius „Gyvybės medis“, kuris šiais metais simbolizuoja Sibire patirtus išgyvenimus bei grįžimą iš lagerių ir tremties.

 


 

Paberžės seniūnijos atstovai birželio 14 d. uždegė žvakes ir padėjo gėlių prie Paberžės kaime esančio paminklo, skirto atminti Paberžės parapijos gyventojus ištremtus į Sibirą, Kazachstaną ir Donbasą.

  


 

Straipsnis apie istorinį tyrimą-projektą „Mano krašto kankiniai – tremtiniai“ bei pilietinę iniciatyvą „Gyvybės medis“

Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos 5-10 klasių mokiniai su istorijos mokytoja Rita Vainovskaja, ruošdamiesi paminėti Gedulo ir Vilties dienos 80-ties metų sukaktį, vykdė istorinį tyrimą-projektą „Mano krašto kankiniai – tremtiniai“. Jo metu mokiniai rinko istorinę medžiagą apie Lietuvos gyventojų trėmimus 1940-1952 m. Dalis mokinių apklausę savo artimuosius, sužinojo, kad trėmimai neaplenkė ir jų giminės. Gintarė Stankevičiūtė (II gim. klasė) papasakojo, kad jos močiutė, Silva Prusak, gimė tremtyje. Ji pasidalijo savo prisiminimais iš vaikystės bei nuotraukomis.

Ieva Rudolytė (II gimn. Kl.) papasakojo apie prosenelį Petrą Sprindį, kuris tremtyje išbuvo 10 metų. Aleksandras Jakaitis (7b klasė) papasakojo apie savo senelį Praną Jakaitį, kuris dalyvavo pogrindinėje veikloje bei buvo partizanas. Jis buvo ištremtas ne už šią veiklą, bet pateko į SSRS valdžios sudarytus sąrašus ir buvo deportuotas. Visi šie tremtiniai sulaukė reabilitacijos ir grįžo į tėvynę. Buvo ir liūdnų pasakojimų. Jana Sapožnikova (7a klasė) sužinojo iš artimųjų, kad buvo ištremtas prosenelis. Praėjus vieneriems metams po jo deportacijos, šeimą pasiekė žinia, kad tremtyje jis mirė. Mokiniai įkvėpti šių pasakojimų, kūrė, piešė piešinius apie trėmimus. Šie piešiniai skirti pilietinei iniciatyvai „Gyvybės medis“.

Na, o  Eimantė Veličkaitė ir Oksana Petrauskaitė (7a klasė) parašė rašinį įkvėptą tremtinių atsiminimų. Jos rašo, kad istorijos atsiminimai yra trapūs. Ir mūsų garbūs senelių ir prosenelių atmintis liudija, kad lietuviai buvo stipresni ir ištvermingesni nei svetimšaliai, kurie juos trėmė ir išnaudojo. Jie dirbo sunkius darbus, kentė badą, skurdą, šaltį, bet tremtiniai nepamiršo kurti eilėraščių, dainuoti, piešti, švęsti švenčių. Jie atsitiesė. Ta stipri dvasia yra pavyzdys ateinančioms kartoms.

  

 

                                   

Shadow up