kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Skiepai nuo erkinio encefalito – patikima apsauga

Erkinis encefalitas - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Erkiniu encefalitu sergama daugelyje pasaulio šalių. Daugiausiai nuo erkinio encefalito kenčia Baltijos šalių, Čekijos, Slovakijos, Suomijos, rytinės Švedijos pakrantės, Pietų Vokietijos.


                        Asociatyvi nuotr. pexels.com

Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje vidutiniškai suserga apie 500 žmonių. Vilniaus apskrityje didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu jau eilę metų registruojamas Trakų ir Širvintų rajonuose. Sergamumas Trakų rajone daugiau kaip 3 kartus viršija Lietuvos sergamumo rodiklį. Vilniaus rajone sergamumas šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau užsikrėsti galima ir rajono miškuose, Vilniaus miesto parkuose, net savo namų kieme. Svarbu suprasti ir tai, kad erkės jau randamos ne tik miškuose, bet ir namų, ypač daugiabučių, kiemuose, kur jas atneša smulkūs graužikai ar valkataujantys gyvūnai. Didesnį pavojų susirgti turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.

Užsikrėsti taip pat galima vartojant termiškai neapdorotą karvių ar ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. 1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija (2017 metais sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje buvo didesnis daugiau kaip 2 kartus – 16,8 /100 000 gyventojų).  Šiuo metu, kai Austrijoje 80 – 90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Ir kitose Vakarų Europos šalyse, kur registruojamas didelis sergamumo lygis, taip pat dauguma gyventojų skiepijasi nuo erkinio encefalito.

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje. Skiepytis galima pradėti bet kuriuo metu, tačiau patartina ankstyvą pavasarį, kad iki erkių aktyvumo sezono pradžios susiformuotų imunitetas.

Kviečiame atvykti pas savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti nuo dažnus liekamuosius reiškinius paliekančios ligos – erkinio encefalito.


VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos administracija

Shadow up