Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.
Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.
Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.
Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.
Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.
Vilniaus rajono savivaldybėje pirminę teisinę pagalbą teikia Teisės skyriaus vyr. specialistas Slavomir Moroz – adresu: Rinktinės g. 50, Vilnius, kab. 313, telefonas (0 5) 275 5067, el. paštas: slavomir.moroz@vrsa.lt.
Pirminė teisinė pagalba teikiama:
pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 7.30 val. iki 16.30 val.,
antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.30 val. iki 17.30 val.,
penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val.
Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių arba kurie nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje.
Turto ir pajamų lygio nustatymas
Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio.
Asmens pajamų lygis
Asmens pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 38 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 233 Eur, dydžio), t.y. 8 854,00 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,20 VRP per metus (3 308,60 Eur).
Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju asmens pajamų lygis būtų 38*233+14,20*1*233= 12 162,60 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius asmens pajamų lygis būtų 38*233+14,20*2*233= 15 471,20 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 12 162,60 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 15 471,20 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.
Taigi, asmens pajamų lygis nustatomas pagal formulę:
38 * 233 Eur + 14,20 * x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 233 Eur.
| Antrinė teisinė pagalba | Asmens pajamų lygis (100 % apmokama) |
|
|
Per metus (Eur) |
Per mėnesį (Eur) |
|
| 1 asmens pajamos | 8 854,00 | 737,83 |
| +1 išlaikytinis | 12 162,60 | 1 013,55 |
| +2 išlaikytiniai | 15 471,20 | 1 289,27 |
| +3 išlaikytiniai | 18 779,80 | 1 564,98 |
| +4 išlaikytiniai | 22 088,40 | 1840,70 |
Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:
1. bendrai su asmeniu gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
3. bendrai su asmeniu gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.
Asmens (šeimos) turto lygis
Asmens (šeimos) turto lygis turi neviršyti turto vertės normatyvo, numatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį dydį. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas ir jo šeimos turimas turtas. Jei asmens ir jo šeimos interesai byloje, kurioje siekiama gauti antrinę teisinę pagalbą, yra priešingi, į turtą įskaitomas tik asmens turtas.
Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos videomokymai apie valstybės pagalbą
AKTUALI INFORMACIJA
| 100 % apmoka valstybė Antrinei pagalbai nustatomas vienas turto ir pajamų lygis; ankstesnių I ir II lygių nebėra. |
8 854 € per metus 2026 m. pajamų lygis, +3 308,60 € už kiekvieną išlaikytinį. Keičiasi kasmet (VRP). |
Mindaugo g. 12, Vilnius |
PAGALBOS RUŠYS
|
Pirminė teisinė pagalba |
Antrinė teisinė pagalba |
Valstybės užtikrinama mediacija |
|
| Kas organizuoja | Savivaldybės administracija | Tarnyba – sprendžia ir skiria advokatą | Tarnyba – organizuoja ir skiria mediatorių |
| Kam teikiama | Visiems, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas | Atitinkantiems turto ir pajamų lygį ar 12 str. numatytiems asmenims |
Civilinių ginčų šalims; šeimos ginčuose– privaloma |
| Ką apima | Konsultaciją iki 1 val., dokumentų institucijoms rengimą ir VGTPĮ 15 str. 7 d. numatytų dokumentų teismui rengimą | Procesinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą byloje | Pagalbą šalims taikiai susitarti ir parengti taikos sutartį |
| Kaip kreiptis | Savivaldybėje: atvykus, telefonu, el. paštu ar per TEISIS | Per TEISIS, Tarnyboje, paštu ar el. paštu su el. parašu |
Per TEISIS ar Tarnyboje; prašymą padeda užpildyti savivaldybėje pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai |
AKTUALŪS ŠALTINIAI
Polski
Русский
English
