kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų pi­lig­ri­mi­nis žy­gis į Li­che­nę - kar­tu šlo­vin­da­mi Ma­ri­ją

Bir­že­lio 15-17 die­no­mis gru­pė Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų lan­kė­si Li­che­nė­je (Li­cheń). Sa­vi­val­dy­bi­nin­kai vy­ko ten nu­si­lenk­ti Die­vo Mo­ti­nai. Ma­ri­jos šven­to­vė Li­che­nė­je - tai su­si­ti­ki­mo su Kris­tu­mi ir Jo Mo­ti­na vie­ta, dva­si­nio at­si­nau­ji­ni­mo, o kar­tu ir fi­zi­nio bei emo­ci­nio - vie­nu­mo­je ar­ba su šei­ma ar bi­čiu­liais - po­il­sio vie­ta.


Čia Die­vas kal­ba per li­tur­gi­ją, re­ko­lek­ci­jas, o taip pat - per gam­tos gro­žį ar pa­si­ruo­šu­sius pa­dė­ti žmo­nes. Li­che­nė­je su­si­tin­ka­me su kul­tū­ra ir is­to­ri­ja. Šven­to­vės te­ri­to­ri­ja už­ima šim­to hek­ta­rų plo­tą. Po ke­ly­je pra­leis­tos nak­ties sa­vo ke­lio­nę pra­dė­jo­me ap­si­lan­ky­da­mi Grom­bli­no miš­ke (Las Grąb­liński), kur bu­vo vie­nas Li­che­nės Die­vo Mo­ti­nos ap­si­reiš­ki­mų.


Ap­si­reiš­ki­mai

Ap­si­reiš­ki­mų is­to­ri­ja sie­kia XIX am­žiaus pra­džią, kai ka­rei­vis To­maš Klo­sov­ski (To­masz Kłos­sow­ski) 1813 me­tais per Tau­tų mū­šį ne­to­li Leip­ci­go bu­vo mir­ti­nai su­žeis­tas. Jis pra­dė­jo karš­tai mels­tis Die­vo Mo­ti­nai ir tuo­met, anot liau­dies pa­da­vi­mų, pa­ma­tė per mū­šio lau­ką ei­nan­čią gra­žią mo­te­rį, vil­kin­čią ama­re­to spal­vos suk­ne­lę su Bal­to­jo Ere­lio žen­klu ant krū­ti­nės. Ma­ri­ja pa­ža­dė­jo To­ma­šui, kad šis grį­ši­ąs na­mo. Ta­čiau lie­pė jam, kad grį­žęs na­mo šis ras­tų kuo tiks­liau ją at­vaiz­duo­jan­tį pa­veiks­lą ir pa­ka­bin­tų vie­šo­je vie­to­je. T. Klo­sov­ski iš­gy­ve­no ir grį­žo į tė­vy­nę. Ap­si­gy­ve­no Iza­be­li­no kai­me ne­to­li Li­che­nės. Kad už­si­dirb­tų pra­gy­ve­ni­mui, pa­si­rin­ko kal­vio pro­fe­si­ją ir ati­da­rė kal­vę. Daž­nai vyk­da­vo pi­lig­ri­mi­nių ke­lio­nių į Ma­ri­jos kul­to vie­tas, mels­da­vo­si prie gau­sių Jos pa­veiks­lų, ta­čiau nė vie­nas ne­vaiz­da­vo Die­vo Mo­ti­nos to­kios, ko­kią ją ma­tęs miš­ke. Pa­ieš­kos tru­ko 23 me­tus. Pa­ga­liau 1836 me­tais jis iš­si­ren­gė pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės į Čens­ta­ka­vą. Kai jau bu­vo pa­ke­liui na­mo, Lgo­tos kai­me ne­to­li Čens­ta­ka­vos pa­ma­tė be­si­mel­džian­čių gru­pę mal­di­nin­kų prie Die­vo Mo­ti­nos at­vaiz­do, ku­ri at­ro­dė taip, kaip bu­vo Ją ma­tęs per ap­si­reiš­ki­mą. Sa­vi­nin­kui lei­dus pa­si­ė­mė jį ir pa­ka­bi­no pa­veiks­lą ant me­džio Grom­bli­no miš­ke. To­ma­šui mi­rus, ko ge­ro, vie­nin­te­liu žmo­gu­mi, ku­ris pri­si­mi­nė esant Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lą ant me­džio miš­ko gi­lu­mo­je, bu­vo pie­muo Mi­ko­laj Si­kat­ka (Mi­kołaj Si­kat­ka). Tai jam 1850-1852 me­tais ke­lis kar­tus bu­vo ap­si­reiš­ku­si Die­vo Mo­ti­na. Pa­si­rin­ko jį sa­vo pa­siun­ti­niu. Pie­muo tu­rė­jo per­duo­ti žmo­nėms Jos ra­gi­ni­mus at­si­vers­ti ir mels­tis, ypač - ro­ži­nio mal­da.

1852 m. rug­sė­jo 29 d. Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las bu­vo iš­kil­min­gai per­kel­tas į Li­che­nės kop­ly­čią. Vė­liau per be­veik 150 me­tų bu­vo Šv. Da­ra­tos baž­ny­čio­je. Ir gal­būt bū­tų bu­vęs ten ir da­bar, jei ne pa­klus­nūs Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos pa­lie­pi­mui ku­ni­gai ma­ri­jo­nai. Va­do­vau­jant tuo­me­ti­niam šven­to­vės pri­žiū­rė­to­jui ir jos pra­plė­ti­mo ini­cia­to­riui kun. Eu­gen­ju­šui Ma­kuls­kiui (Eu­ge­niusz Ma­kuls­ki), nu­ta­rė pa­sta­ty­ti Li­che­nės Die­vo Mo­ti­nos ver­tą šven­to­vę. Su­tvar­kius vi­sus for­ma­lu­mus bu­vo pa­si­rink­tas pro­jek­tas. Ba­zi­li­kos sta­ty­ba vy­ko 10 me­tų - nuo 1994 iki 2004. Pra­ėjus dve­jiems me­tams po sta­ty­bų pa­bai­gos - 2006 m. lie­pos 2 d. - Ste­buk­lin­gas Li­che­nės Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las per­kel­tas iš Šv. Da­ra­tos baž­ny­čios į Li­che­nės Die­vo Mo­ti­nos ba­zi­li­ką.


Ap­lan­kant šven­tas vie­tas

Po pus­ry­čių pra­dė­jo­me šven­to­vės lan­ky­mą. Gi­das pa­pa­sa­ko­jo mums trum­pą šios vie­tos at­si­ra­di­mo is­to­ri­ją ir pa­tei­kė ke­lis su tuo su­si­ju­sius įdo­mius fak­tus ir da­tas. Po to da­ly­va­vo­me šv. Mi­šio­se ba­zi­li­ko­je, ten bu­vo pa­skelb­ta apie mus, kaip apie iš Lie­tu­vos at­vy­ku­sius Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus. Ši ba­zi­li­ka yra di­džiau­sia šven­to­vė Len­ki­jo­je.

Tą pa­čią die­ną pa­plau­kio­jo­me lai­vu po Sle­si­no eže­rą - gro­žė­jo­mės gam­ta, lei­do­me gra­žias aki­mir­kas bi­čiu­lių drau­gi­jo­je. Grį­žę nu­vy­ko­me į ba­zi­li­ką Die­vo Gai­les­tin­gu­mo vai­ni­kė­lio mal­dai. Lais­va­lai­kiu kiek­vie­nas ga­lė­jo sa­va­ran­kiš­kai ap­lan­ky­ti ki­tas kul­to vie­tas Li­che­nė­je.

Pa­ki­lo­me į gar­si­ą­ją Gol­go­tą - 25 m aukš­čio ak­me­ni­nį kal­ną, at­si­ra­du­sį kaip at­gai­los ir per­mal­da­vi­mo žen­klą. Pa­sta­ty­tas iš be­to­no ir ak­me­nų, tu­ri per­ėji­mų, gro­tų, kop­ly­tė­lių, fi­gū­rų ir ba­rel­je­fų la­bi­rin­tą. Virš jo iš­ki­lęs kry­žius ir Die­vo Mo­ti­nos bei šv. Jo­no skulp­tū­ros.

Po­pie­žiaus apar­ta­mentai - tai vie­ta, kur gy­ve­no šv. Jo­nas Pau­lius II, lan­ky­da­ma­sis Li­che­nė­je 1999 me­tais. Ga­li­ma juo­se pa­ma­ty­ti ra­šo­mą­jį sta­lą, prie ku­rio sė­dė­jo, stu­lą, ku­rią bu­vo už­si­dė­jęs 1999 m. bir­že­lio 7 die­ną šven­tin­da­mas Li­che­nės ba­zi­li­ką ir ki­tus su juo su­si­ju­sius eks­po­na­tus.

Šven­to Kry­žiaus kop­ly­čia įreng­ta apa­ti­nė­je Čens­ta­ka­vos Die­vo Mo­ti­nos baž­ny­čios da­ly­je. Al­to­riu­je yra kru­ci­fik­sas. Jo is­to­ri­ja iš­ties ne­pa­pras­ta. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Šv. Da­ra­tos baž­ny­čio­je hit­le­ri­nin­kai bu­vo įren­gę mo­kyk­lą ber­niu­kams iš Hit­ler­ju­gend. Jau­nie­ji vo­kie­čiai bu­vo mo­ko­mi žiau­ru­mo. Pri­si­me­nan­tys anuos lai­kus sa­ko, kad tai­ky­tis į kru­ci­fik­są ypač mė­go ber­niu­kų auk­lė­to­ja Ber­ta Bau­er.

Ap­lan­kė­me ir ne­ogo­ti­ki­nę Šv. Da­ra­tos baž­ny­čią - 1858-2006 m. ji bu­vu­si pa­grin­di­nė Se­no­sios Li­che­nės Ma­ri­jos šven­to­vės baž­ny­čia. Tuo lai­ko­tar­piu jo­je bu­vęs Li­che­nės Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las.


Ne­pa­kar­to­ja­mi įspū­džiai

Ba­zi­li­ko­je yra ir Kun. Ju­ze­fo Ja­zem­bov­skio (Józef Jar­zę­bow­ski) mu­zie­jus. Jo ko­lek­ci­jo­je - XVI-XVIII a. len­kų ir už­sie­nio lei­di­niai, ka­ra­lių laiš­kai ir au­to­gra­fai, ro­man­tiz­mo, po­zi­ty­viz­mo ir Jau­no­sios Len­ki­jos epo­chų len­kų au­to­rių ran­kraš­čiai. Svar­bią vie­tą už­ima vie­nas di­džiau­sių Len­ki­jo­je rin­ki­nių, su­si­ju­sių su 1863 me­tų su­ki­li­mu. Ypač ver­tin­gos dvi gin­klų ko­lek­ci­jos - Eu­ro­pos ir Ry­tų, XVII-XVIII a. Eu­ro­pos dai­li­nin­kų alie­ji­nių pa­veiks­lų ko­lek­ci­ja, ka­ra­liš­kie­ji do­ku­men­tai, so­vie­ti­nių la­ge­rių ir hit­le­ri­nių kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­sau­go­ti daik­tai.

Ba­zi­li­kos bokš­te įreng­ta ap­žval­gos aikš­te­lė, nuo jos 35 km at­stu­mu ga­li­ma gro­žė­tis apy­lin­kių ir vi­sos šven­to­vės pa­no­ra­ma - baž­ny­čių bokš­tais, alė­jo­mis, tven­ki­niais, o taip pat - miš­kais, lau­kais, eže­rais. Be­je, bokš­to aukš­tis - 141,5 met­ro.

Bu­vo­me ir prie Li­che­nės šal­ti­nio. Jis ne­tu­ri nie­ko ben­dro su Die­vo Mo­ti­nos ap­si­reiš­ki­mais, ta­čiau yra kon­kre­čių žmo­nių liu­di­ji­mai, skel­bian­tys, esą pa­si­nau­do­ję šio šal­ti­nio van­de­niu ir pa­si­ti­kė­da­mi Die­vu žmo­nės pa­svei­ko.

Va­ka­re tu­rė­jo­me ben­drą lau­žą, po jo vy­ko­me į Ma­ri­jos su­si­ti­ki­mą ir Švie­sos pro­ce­si­ją. Tūks­tan­čiai žmo­nių, ne­ši­ni už­deg­to­mis žva­kė­mis da­ly­vau­ja ei­ty­nė­se šlo­vin­da­mi Ma­ri­ją - toks vaiz­das   ke­lia ne­pa­mirš­ta­mus įspū­džius ir iš­gy­ve­ni­mus.

Sek­ma­die­nį po šv. Mi­šių ir pus­ry­čių mū­sų lau­kė ke­lias na­mo. Ku­pi­ni įspū­džių kar­tu mels­da­mie­si ir gie­do­da­mi lai­min­gai pa­sie­kė­me Vil­nių ir sa­vo na­mus.

Ke­lio­nės me­tu mus dva­siš­kai glo­bo­jo Vil­niaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos klie­ri­kas Val­de­mar Jac­ke­vič. Esa­me be ga­lo dė­kin­gi jam už ben­dras mal­das, gie­do­ji­mą ir dva­si­nį bu­dė­ji­mą.

Sa­vo ir Kon­ra­do Bla­že­vi­čiaus var­du dė­ko­ju vi­siems pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės da­ly­viams. Dė­ko­ja­me Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei Liu­ci­nai Kot­lov­skai už šią pui­kiai su­reng­tą ke­lio­nę.

Bog­dan Mon­ke­vič

Shadow up