kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventinių renginių atgarsiai Vilniaus rajone


Tautos istorija įamžinta kino juostoje – Lietuvos Nepriklausomybės šventė Rudaminoje

Lietuvos Nepriklausomybės šventės išvakarėse, vasario 15 dieną, Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre buvo rodomas filmas „Tarp pilkų debesų”.

Šventinis susitikimas prasidėjo Lietuvos Respublikos himno giedojimu. Prieš filmo seansą visi susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti Rudaminos „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytojo Arvydo Norkūno paskaitos. Jis papasakojo apie Lietuvos partizanų kovas su sovietine okupacija, apie partizanų vadų suvažiavimą, įvykusį Minaičių kaime (dabar Radviliškių rajonas), kai1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta deklaracija. Ši deklaracija įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją. A. Norkūnas taip pat skaitė savo kūrybos patriotinius eilėraščius.

Filmas, kurį turėjo galimybę pamatyti Rudaminos gyventojai ir svečiai, buvo sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Ši knyga 2010 metais yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, išversta į daugiau nei 27 kalbas, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų.

Filmą kūrė tarptautinė Lietuvos, JAV ir Didžiosios Britanijos prodiuserių komanda. Filmo režisierius – Marius Markevičius, gimęs ir užaugęs Los Andžele.

Filmas „Tarp pilkų debesų“ pasakoja jaunos penkiolikmetės merginos Linos Vilkaitės iš Kauno istoriją. Mergina svajojo apie meno studijas, apie atostogas prie jūros, pasimatymus su jai patinkančiu vaikinu. Šios svajonės sugriuvo, kai 1941-ųjų birželio 14 d. į duris pasibeldė sovietų kariškiai. Lina kartu su mama ir jaunesniu broliu yra sugrūdami į gyvulinius vagonus ir ištremiami į Sibirą. Tokio pat likimo sulaukė šimtai tūkstančių lietuvių, latvių ir estų. Filmas pasakoja tremties istoriją Linos akimis, kai vieną vakarą, sugriaunamas mylinčią šeimą turinčios mergaitės ramus gyvenimas. Atskirtas nuo šeimos merginos tėtis prašo jos, kad ji  pieštų tai, ką mato. Jautri mergina dokumentuoja gyvenimą Sibire savo piešiniuose, juose taip pat paslėpdama jų ženklus padėsiančius tėvui juos surasti. Jos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama. Juose atsispindi skausmas, alkis, šaltis, sovietų žiaurumas ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire. O šalia – žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė ir negęstanti viltis išgyventi. Žmogiškoji stiprybė prieš žiaurų likimą.

Šis filmas priminė visiems itin skaudžius Lietuvos istorijos puslapius. Tarp žiūrovų buvo tie, kurie prisimena šiuos baisius laikus. Šis filmas jiems padarė didžiulį įspūdį. Jie turėjo galimybę pasidalinti savo prisiminimais su visais, kurie dalyvavo šiame šventiniame susitikime.

Renginyje dalyvavo garbingi svečiai. Tarp jų reiktų paminėti Liliją Andruškevič – Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėją, kuri visus pasveikino su Lietuvos Nepriklausomybės švente.

Renginio pabaigoje visų laukė vaišės,  kurias paruošė Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro darbuotojai.


Andžej Aškelovič


 

Edukacinė programa Radvilų rūmuose muziejuje „Exlibris. Atkurtai Lietuvai 101“

Vasario 13 dieną 7-8 kl. mokiniai Radvilų rūmuose muziejuje dalyvavo netradicinėje istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros bei dailės pamokoje „ExLibris. Atkurtai Lietuvai 101“. Edukacinėje programoje vaikai apžiūrėjo vario raižinius, susipažino su grafikos technika, sužinojo, kad pirminė ekslibrio paskirtis yra knygų žymėjimas, Ekslibriai pradėti kurti, kai XV a. plito spausdintos knygos ir atsirado poreikis žymėti savo asmenines knygas, nes jos buvo labai brangios. Kūrybinėje dirbtuvėje mokiniai kūrė šventinius atspaudus – ekslibrius „ExLibris. Atkurtai Lietuvai 101“ ir jais papuošė Vasario 16 d. minėjimui skirtus atvirukus. Užsiėmimo pabaigoje buvo surengta mokinių darbų parodėlė, kuri dabar eksponuojama mūsų gimnazijos muziejuje.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną 5-6 kl. ir 7-8 kl. mokiniai paminėjo dalyvaudami netradicinėje istorijos pamokoje -  Protų mūšyje „Su gimtadieniu, Lietuva“. Mokiniai pasitikrino savo žinias apie Lietuvos valstybingumą nuo viduramžių iki šių dienų bei šiuolaikinės Lietuvos demokratinės valstybės požymius. Nugalėtojų komandos buvo apdovanotos paskatinamaisiais prizais su Lietuvos simbolika.


Istorijos mokytoja Edita Burvytė

 



Edukacinis užsiėmimas Lietuvos Respublikos Seime

2019 m. vasario 14 d. Rukainių gimnazijos 1-4 klasių mokiniams kartu su klasės vadovėmis ir lietuvių kalbos mokytoja Irena Jurevič buvo organizuotas edukacinis užsiėmimas Lietuvos Respublikos Seime. Užsiėmimas buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti – Vasario 16-ajai.  Užsiėmimo metu gidas mokinius supažindino su Lietuvos valstybės valdymo sistema, parlamento veikla, įstatymų leidybos procedūra, institucijos struktūra.

Ekskursija prasidėjo nuo apsaugos posto ir patikros, kurios metu mokiniai įsitikino, kad patekti į Seimą nėra taip lengva. Pirmiausia pradinukai prisiminė visus Lietuvos prezidentus ir portretuose pavaizduotus Seimo pirmininkus. Mokiniai galėjo gyvai stebėti, kaip Seimo nariai dalyvauja posėdyje ir kaip vyksta balsavimas. Vėliau mokiniai lankėsi Konferencijų salėje, kurioje vyksta Seimo narių susitikimai su žiniasklaidos atstovais, apžiūrėjo Seimo posėdžių bei Kovo 11-osios sales, taip pat fotografijų ekspoziciją, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Pradinukai patyrė daug džiugių emocijų ir įgijo bendrą supratimą apie Seimo darbą.

Pirmo aukšto fojė organizuota piešinių paroda, skirta Vasario 16-ajai  paminėti. Vaikai piešė piešinius, tokiu būdu  išreikšdami savo meilę Lietuvai. 

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Irena Jurevič
Pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Nijolia Balcevič

 


 

Edukacija Signatarų namuose

Ši savaitė ypatinga, nes Vasario 16-ąją Lietuva švęs gimtadienį! Todėl Rukainių gimnazijos IVG klasės mokiniai šiandien lankėsi Signatarų namuose. Edukacinį užsiėmimą „1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai“ organizavo istorijos mokytoja R. Jachimovičienė ir klasės vadovė L. Kuzborska. Edukacinio užsiėmimo metu apžvelgtos lietuviškos spaudos draudimo pasekmės, papasakota apie tautinio atgimimo veikėjus, jų veiklą, Jono Basanavičiaus darbus, žadinusius lietuvių tautinį sąmoningumą.

Pamatę  ir daug sužinoję apie Joną Basanavičių, mokiniai  išgirdo apie kitus Lietuvos Tarybos narius, jų nuveiktus darbus, pomėgius, lankėsi memorialiniuose kambariuose  ir apžiūrėjo asmeninius jų daiktus, pažiūrėjo trumpus filmukus apie signatarus. Gimnazistai net sužinojo, koks Jono Basanavičiaus gyvūnas buvo mylimiausias. Gidė papasakojo apie Vasario 16-osios Akto pasirašymo aplinkybes, kaip įvykiai klostėsi pasirašymo dieną. Taip pat mokiniai apsilankė Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje, kartu išnagrinėjo laikraščio „Lietuvos aidas“ 1918 m. vasario 19 d. numerio, kuriame buvo paskelbtas Vasario 16-osios Aktas, pirmąjį puslapį. Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Istorinį dokumentą mokiniai pamatė tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose jis ir buvo pasirašytas. Edukaciją pratęsėme aplankydami Nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus aikštę, kurioje atidengta ir jo skulptūra. 


                                             Istorijos mokytoja Rasa Jachimovičienė



Susitikimas su Lietuvos Respublikos signataru Valčiūnų gimnazijoje 

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia savo gimtadienį! Todėl Valčiūnų gimnazijoje visą savaitę vyko įvairūs užsiėmimai, skirti šiai dienai paminėti.

Vasario 13-ąją gimnazijoje lankėsi garbingas svečias iš Signatarų klubo – Mečys Laurinkus – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Svečias apžvelgė Lietuvos istorijos įvykius nuo 1918 iki 1990 metų, priminė, koks nelengvas buvo Lietuvos kelias į laisvę. M. Laurinkus su gimnazistais diskutavo apie šių dienų aktualijas ir pabrėžė, kad pagrindinis mokinių tikslas turėtų būti išsilavinimas. Jaunas žmogus turi būti žingeidus, net emigracija nėra blogas dalykas, jei tai skatina pažinimą, – teigė signataras.

Susitikimas su M. Laurinkumi mokiniams buvo įdomus, naudingas ir prasmingas.

 

Istorijos mokytoja Rasa Jachimovičienė

Shadow up