kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Pagalba norintiems išeiti iš labirinto

Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras (SPC) – viena iš pagalbos rajono žmonėms teikimo institucijų. Kas tai per įstaiga? Kokios jos funkcijos? Kokios įstaigos specialistų pagalbos gali sulaukti rajono gyventojai? Apie tai pasakoja SPC direktorė Beata Bartkiene ir Centro darbuotojai.


Ypatingas mėnuo

Birželis Socialinių paslaugų centrui – ypatingas. Gegužę atšventus Motinos dieną, birželį minimos dar dvi svarbios šventės – Tarptautinė vaikų gynimo ir Tėvo diena. Galima sakyti, kad Centrui tai šeimos mėnuo, nes nemažai akcijų ir pastangų birželį buvo nukreipta į daugiavaikes, socialinę riziką patiriančias šeimas. „Pagal išgales siekta aplankyti kuo daugiau tokių šeimų, kad jų nariai suprastų, jog socialinis darbuotojas atvyksta ne tik bausti. Priešingai, jis ateina su maža saldžia dovanėle, balionu, vadinasi, tikrai pasirengęs padėti, palaikyti, patarti“, – sako Centro direktorė B. Bartkienė. Svarbu, kad įteikdami dovanėlę, Centro darbuotojai sulaukia ir atpildo – nuoširdžios vaiko šypsenos ir suspindusių akių.

Panašiai reaguojama, kai pagal projektą „Vaikų svajonės“ įteikiama išsvajota dovana. Šiame projekte Centras dalyvauja nuo 2018 metų. Anksčiau jis vyko tik gruodžio mėnesį – prieš Kalėdas. Šiemet projektas tapo tęstinis ir vyksta ištisus metus. SPC darbuotojai registruoja tokias vaikų, besilaukiančių mamų ir kt. svajones, kurios skelbiamos svetainėje www.vaikusvajones.lt, surenka dovanėles ir pristato.  

Be abejo, tokios dovanėlės nekrenta iš dangaus kaip mana, jų suruošti padeda steigėjai, rėmėjai, kuratoriai.

Pirmiausia minėtina Vilniaus rajono savivaldybė – ji yra šio Centro steigėja, nemažai rūpinasi juo, atkreipia dėmesį į labiausiai pažeidžiamus rajono gyventojus, palaiko Centrą sunkiais atvejais. Kartu ji skiria ir pagrindinį biudžetą. Nebūtų šio biudžeto, Centro galimybės taptų gerokai kuklesnės.

Tarp rėmėjų minėtinos dvi bendrovės – UAB „Afas“ ir „Naujasis Afas“, kurios parūpina įvairių daiktų: drabužių, avalynės, kitų reikmenų. Tai tęstinis rėmimas, nes ši pagalba teikiama ne pirmus metus.

Bendradarbiaujant su Vilniaus patriotiniu jaunimu (Wileńska młodzież patriotyczna), užmegzti ryšiai su Lenkijos charitatyvine organizacija – Gailestingumo angelų fondu „Polak z sercem“ („Širdingas lenkas“). Šiemet birželį fondas parūpino 60 ilgo naudojimo maisto davinių. Šie daviniai išdalinti labiausiai skurstantiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems teikiama pagalba į namus ir daugiavaikėms šeimoms.

 

Ariadnės siūlas

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje dirbdamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnale „Mūsų žodis“, rašiau apie vienišą neregę senolę, kuri savo sodyboje orientavosi pagal nutiestas virves. Kaimynai pasirūpino, kad tokie Ariadnės siūlai vestų prie šulinio, į tvartą, upelio link... Apčiuopdama virves senolė nenuklysdavo nuo sodybos, gebėjo pati pasirūpinti savimi ir laikomais gyvūnėliais – keliomis vištelėmis ir kate...

Tai buvo daugiau nei prieš trisdešimt metų. O dabar? Atrodo, situacija mažai tepasikeitė, nebent tikrovė dar labiau pradėjo badyti akis.

Vienišą neįgalų senolį „pamiršta“ lankyti artimieji; gaudama mažą pensiją, garbingo amžiaus močiutė vos begali sudurti galą su galu; jau sustingusį senolio kūną ant grindų suranda atsitiktinai užsukę svetimi žmonės...

Nenutyla nuolatiniai tėvų barniai, dėl jų vaikai nenori grįžti į namus. Alkoholyje paskendę tėvai pamiršta pareigas savo atžaloms, jiems nerūpi, ar vaikai  sotūs, aprengti, ar lanko mokyklą, o jeigu ir lanko, kokie jų pažymiai, santykiai su mokytojais, bendraklasiais, ką veikia po pamokų...

Žmonės pasimeta situacijoje, patys negali pasirūpinti savo gyvenimu, nesugeba jo sutvarkyti. Dėl to prasideda šeimos krizės, abejingumas artimam žmogui, neištikimybė, barniai, nevaldomi veiksmai, girtavimas...

Apie tokias situacijas, kurios nepuošia mūsų visuomenės veido, bet su kuriomis kasdien susiduria socialinių paslaugų teikėjai, galėtų daug pasakoti Vilniaus rajono SPC direktorė B. Bartkienė, vadovauti Centrui paskirta nuo 2018 m. vasario 15-osios. Vaizdžiai šnekant, jos vadovaujami Centro darbuotojai stengiasi nutiesti ne vieną Ariadnės siūlą ir šeimoms, ir senoliams, ir kitiems Vilniaus rajono žmonėms, kurie nesijaučia tvirtai stovintys ant žemės, tai yra tiems, kuriems reikia įvairiausios pagalbos. Tokios pagalbos teikimas nebuvo sustabdytas ir koronaviruso pandemijos siautėjimo metu – rūpėjo, kad nenukentėtų labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, šeimos. Kaip ten bebūtų, svarbiausia socialines paslaugas nepertraukiamai teikti pažeidžiamoms grupėms – socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir jų vaikams, garbingo amžiaus asmenims, neįgaliesiems ir kt.

– Vienas pagrindinių Centro veiklos tikslų, – pasakoja direktorė B. Bartkienė, – socialines paslaugas teikti įvairiems rajono socialinių grupių gyventojams, tenkinti gyvybiškai būtinus žmonių poreikius, sudaryti sąlygas jiems ugdyti ir stiprinti gebėjimus bei galimybes patiems spręsti savo socialines problemas, padėti žmonėms ir jų šeimoms asmens gyvenimo nežeminančiomis sąlygomis grįžti į šeimą, integruotis visuomenėje. Kitaip tariant, tiesti naujas, stiprinti jau esamas gijas, kurios socialiai pažeistus žmones jungia su šeima ir visuomene.

Direktorė įsitikinusi, kad aklavietėje atsidūrę žmonės, ypač tokių šeimų nariai, neturėtų kaupti savyje visų problemų, pagiežos, nuoskaudų kartėlio. Jie privalo gauti galimybę išsipasakoti, išlieti širdgėlą, išklausyti patarimų. Šia linkme ir dirba Centro darbuotojai, neretai tampantys savotišku filtru, kuris sugeria visas tamsias žmonių mintis. Vadovė tikrai žino, kad tokia ir turėtų būti viena iš Centro ateities vizijų, nes socialinėje srityje – ne naujokė, šiam darbui atseikėjusi visus penkiolika metų. Baigusi tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės pedagogikos studijas,  mokslą tęsė Vilniaus M. Romerio universitete – baigė socialinio darbo magistrantūrą. Ir visą laiką dirbo ten, kur būdavo sprendžiamos socialinės problemos.

 

Centro plėtrą nulėmę sprendimai

Pats Socialinių paslaugų centras buvo įsteigtas remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T3-367 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro įsteigimo“. Iš pradžių įsteigta tarnyba glaudėsi rajono savivaldybės administracijos  pastate. Po to darbo reikmėms ir numatytų paslaugų teikimui teko pritaikyti Nemenčinėje esančias dabartines Centro patalpas. Palaipsniui plėtėsi ir darbuotojų komanda. 2018 m. gegužės 25 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu prie Centro prijungus socialinius, dirbusius 23-ose rajono seniūnijose, ir lankomosios priežiūros darbuotojus, nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 58 pareigybės. Kartu pradėtas įgyvendinti ir Centro veiklos tikslas – teikti paslaugas įvairioms socialinėms žmonių grupėms, rūpintis jų socialine integracija, gerinant gyvenimo kokybę ir sudarant sąlygas, kurios leistų išsaugoti žmonių savarankiškumą, skatintų gebėjimą pasirūpinti savimi, kitais šeimos nariais ir neleistų nutraukti ryšių su visuomene.

Remiantis 2018 m. kovo 29 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu ir 2018 m. birželio 29 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-200, Centras įgaliojamas vykdyti vaiko ir jį auginančių ar jo besilaukiančių asmenų atvejo vadybos organizavimo ir koordinavimo funkcijas.

2020 m. lapkričio 27 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-369 papildomai įsteigta 10  Centro etatų, ir leistinas įstaigos pareigybių skaičius išaugo iki 68 darbuotojų.

2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Centre dirbo 63 darbuotojai.

 

Su šeimomis dirbama kaip viena komanda

Kad socialinė pagalba krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms ir vaikams būtų prieinama ir skubiai teikiama, kad mažėtų tokių šeimų socialinė atskirtis, paslaugos rajone teikiamos decentralizuotai, tai yra gyventojai aptarnaujami teritoriniu principu visose 23-ose rajono seniūnijose. Pernai pagalbą šeimoms organizavo ir teikė 24 socialinės darbuotojos darbui su šeimomis ir 7 atvejo vadybininkai.

Praėjusiais metais rūpintasi 427 rajono šeimomis, kurioms iškilo krizinės situacijos grėsmė ir kuriose augo 660 vaikų (221 vaikas – iki 7 metų). 2019 metais paslaugos teiktos 391 šeimai, 2018 metais – 261 šeimai. Taigi didėjimo tendencija akivaizdi.

Nemažai nuveikia ir atvejo vadybininkai – specialistai, pačią šeimą ir pagalbos teikėjus sutelkiantys į probleminę šeimos situaciją. 2018 metais SPC gavo 172 prašymus inicijuoti atvejo vadybą, 2019 metais – 166, pernai – 191 prašymą. Matyti, kad padėtis negerėja.

Direktorė B. Bartkienė neslepia, kad atvejo vadybininko pareigybė iš pradžių sukėlė nemažai emocijų, aistrų. Į vaikus, jų teises ir orumą orientuota pagalba iš pradžių buvo traktuojama tarsi kažkoks baubas, ne kartą nuo atvejo vadybininkų slapstytasi, bėgta į miškus, o pati tarnyba vadinta vaikus atiminėjančia institucija. Reikėjo nemažai padirbėti, kad krizėje atsidūrusios šeimos suprastų, jog gali sulaukti ne vien nuobaudų, bet ir realios pagalbos. Glaudžiai bendradarbiaujant pagal atvejo vadybininkų parengtus pagalbos šeimai planus, išvengta ne vieno vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Atvejo vadybą dažniausiai inicijuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrius. Be to, paslaugas gali inicijuoti savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga ar net pati šeima. Gavęs kreipimąsi, SPC paskiria atvejo vadybininką, kuris įvertina vaiko ir šeimos poreikius, rizikas ir aplinką, organizuoja pagalbą pagal pagalbos šeimai planą. Po to kartu su socialine darbuotoja stebi šeimą, kontroliuoja, atlieka vykdomo plano peržiūras, telkia bendruomenės narius ir specialistus, galinčius padėti šeimai ir vaikui, koordinuoja tokių pagalbininkų veiksmus.

Beje, direktorė pastebi, kad šeimoms, su kuriomis dirbama jau ne vienerius metus, paslaugas teikti gana sunku – tokie paslaugų gavėjai nemotyvuoti ką nors keisti, nepripažįsta akis badančių priklausomybių, nedarbo ir kitų asmeninių bei šeimos problemų. Nes žmonės įpratę gyventi šia diena, svarbu, kad šiandien yra ko užkrimsti, išgerti, kur numigti, o rytoj – nors ir tvanas. Ir visai nesvarbu, kad visas kūno tenkinimo  „linksmybes“ stebi alkanų ir skriaudžiamų vaikų akys...

Kas kita nauji tokių paslaugų gavėjai – dažnai tai išsilavinę, dirbantys, priklausomybių neturintys asmenys. Neretai jie patys prašo pagalbos ir, Centro specialistų padedami, linkę savo jėgomis šalinti kylančius sunkumus. Kitaip tariant, jie motyvuoti keisti savo elgesį dėl šeimos gerovės ir santarvės. Kol problemos dar gyliai neįsišaknijusios, specialistų pagalba labai veiksni, ir sutelktomis pastangomis pavyksta greičiau pasiekti teigiamų pokyčių.

Centro specialistai įžvelgia dar vieną opią tendenciją: pastebėta, kad keičiasi šeimų problematikos spektras – daugėja skyrybų, konfliktų ir tėvų nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Kita vertus, mažėja paslaugų gavėjų, negalinčių išspręsti skurdo, nedarbo ir priklausomybių problemų.

Pandemijos metu stengiantis struktūrizuoti Centro atvejo vadybininkų darbą buvo įdiegta licencijuota vienoda „Zoom“ platforma nuotoliniams posėdžiams organizuoti. Tai akivaizdžiai palengvino paslaugų teikimo, kontrolės ir koordinavimo darbą. Vien pernai tokių posėdžių (ir nuotolinių, ir įprastų kontaktinių) būta 813. Beje, pastaruoju metu vis daugiau paslaugų gavėjų naudojasi advokatų teisinėmis paslaugomis, kai advokatai jiems atstovauja per atvejo vadybos posėdžius ir visą paslaugos teikimo procesą.

Nepaprastai svarbu, kad įvairios institucijos, bendradarbiaudamos su Centro specialistais, dirbtų kaip viena komanda ir siektų vieno galutinio tikslo – padėti šeimai. Tokia pagalba sėkmingesnė tada, kai pati šeima noriai įsitraukia į procesą ir priima specialistų pagalbą. Juk šeimai bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis ir atskirų sričių specialistais, galima išsiaiškinti, kokią psichologinę pagalbą jai teikti, kokių kompleksinių priemonių imtis ir kt.

Deja, esama ir atvejo vadybos taikymo trikdžių. Dar ne visos sveikatos priežiūros ir teisėsaugos įstaigos linkusios pateikti apie šeimą informacijos, nors ne kartą kalbėta, kad šią konfidencialią informaciją SPC specialistai naudos tik spręsdami pagalbos teikimo klausimus.

 

Pagalba į namus

Pagalbos į namus paslaugas Centras pradėjo teikti nuo 2018 m. liepos pradžios. Jų poreikį lemia spartūs visuomenės senėjimo procesai, ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, nepalankios ekonominės ir socialinės sąlygos, jaunų žmonių emigraciją ir kt. Tokios paslaugos, kurias teikia SPC lankomosios priežiūros darbuotojai, padeda neįgaliems, senyvo amžiaus žmonėms ir jų šeimoms, taip pat dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekusiems asmenims tvarkytis buityje ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tokios pagalbos itin laukia vieniši senyvo amžiaus žmonės.

Centro socialinės darbuotojos, koordinuojančios pagalbos į namus paslaugas, ir lankomosios priežiūros specialistės teikia įvairiausias tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas.

SPC lankomosios priežiūros darbuotojai padeda spręsti būsto ir aplinkos pritaikymo, piniginės socialinės paramos skyrimo, kitas ūkines ir buitines problemas, padeda organizuoti remonto ir ūkio darbus ir kt. Be to, nemažas krūvis tenka rūpinantis savo globotinių ambulatoriniu, stacionariu ir reabilitaciniu gydymu, organizuojant nuvykimą į šias įstaigas, lydint žmones į socialinės globos namus. Todėl nemažai bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros socialiniais darbuotojais, gydytojais, kitais jų specialistais.

2020 metais paslaugos buvo teikiamos 64 asmenims (iš jų 2 šeimoms). 48 paslaugų gavėjai mokėjo už paslaugas, 16 atvejų jos teiktos nemokamai, kadangi paslaugų gavėjų pajamos per mažos, kad šias paslaugas įstengtų apmokėti, todėl, vadovaujantis nustatyta pagalbos į namus teikimo tvarka, jie atleidžiami nuo mokėjimo už gaunamas paslaugas.

 

Techninės priemonės, maisto produktai, rūbai

Dar viena svarbi SPC veiklos sritis – aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, kurias skiria Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Neįgaliųjų vežimėliai, persikėlimo priemonės, viena ir dviem rankomis valdomos vaikščiojimo priemonės, jų priedai, tualeto reikmenys, prausimosi duše priemonės, lovos staliukai, rankomis ir automatiškai reguliuojamos lovos, čiužiniai praguloms išvengti, stovėjimo atramos, rankų, plaštakų ir pirštų funkcijas pakeičiančios priemonės ir kt. – šiomis priemonėmis pagal užpildytą asmens veiklos ir gebėjimų klausimyną SPC aprūpina visas 23 rajono seniūnijas. Neįgalieji informuojami, už kokias priemones priklauso kompensacija, kokių dokumentų reikia atitinkamai priemonei gauti.

2020 metais Centras gavo 190 prašymų techninėms pagalbos priemonėms gauti, sudarius sutartis buvo išduotos 237 priemonės.

Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ nukreiptas į labiausiai skurstančius žmones. SPC organizuoja tokios paramos paskirstymą visoms rajono seniūnijoms, derina tokios paramos pristatymo į seniūnijas laiką ir atvežimo sąlygas. Per metus atliekamos šešios maisto produktų dalybos.

Pernai iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų parama skirta  7328 rajono paramos gavėjams. Iš viso 2020 metais buvo išdalinta 40 987 maisto paketų.

Tarpininkaujant rajono savivaldybei ir labdaros fondui „Levictus“, gauta paramos iš Danijos. Į Vilniaus rajoną atkeliavo šventinių kepinių (saldumynų) ir daiktų (rūbų, avalynės, indų, žaislų ir kt.).

Kol kas SPC turi vieną neįgaliesiems pritaikytą transporto priemonę, todėl vežiojimo apkrovos tikrai didelės. Didžiausia tokių paslaugų dalis tenka techninių pagalbos priemonių išvežiojimui. Be to, vežimo paslaugos teikiamos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar sveikatos sutrikimų negali naudotis viešuoju ar individuliu transportu arba jų negali pavežti šeimos nariai, artimieji, globėjai. Pernai SPC specialiojo transporto pavėžėjimo paslaugą suorganizavo 272 gavėjams, 2019 metais atlikti 184 pavėžėjimai. 

 

Kompetencija ir pasitikėjimas

SPC direktorė B. Bartkienė neslepia, kad keičiasi požiūris į socialinį darbą. Kartu keičiasi ir pagalbos gavėjų bei tiekėjų požiūris, atsiranda daugiau tarpusavio pasitikėjimo, o veikiant išvien, gerėja ir darbo rezultatai.

Rezultatų gerėjimo priežasčių pirmiausia reikėtų ieškoti įvertinant Centro darbuotojų kompetenciją. O ji iš tikrųjų nepriekaištinga: socialines paslaugas teikiantys ir administruojantys darbuotojai nestokoja nei socialinio darbo, nei kitų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių. Jie turi pakankamai žinių apie bendravimo ir konfliktų valdymo ypatumus, psichologines senyvo amžiaus ir neįgaliųjų problemas, kartu išmano, kaip atlikti ir gerinti komandinį darbą, ir kt.

Patirties ir išmanymo semiamasi nuolat vykstančiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, įvairiuose mokymuose, seminaruose ir t.t.

SPC centro direktorės teigimu, socialinis darbuotojas yra arčiausiai tų, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Tai tikrai sunkus, bet tikrai prasmingas darbas, kuris keičia mūsų visuomenės požiūrį į atsakomybę ir geranoriškumą.

 


Kretos valdovo Mino dukra Ariadnė Atėnų didvyriui Tesėjui davė siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs minotaurą, pagal siūlą galėtų išeiti iš labirinto.

Argi ne tą patį daro ir Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai? Juk jie  paduoda siūlų kamuolius – tuos kelrodžius, kuriuos priimdami, žmonės pasiryžta galynėtis su savaisiais minotaurais ir sėkmingai randa išeitį iš savųjų labirintų.

Tik ar kiekvienas pagalbos prašytojas priima šį siūlų kamuolį?..

   


 

Straipsnio autorius Viktoras Tamošiūnas      

Shadow up