kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Paparčio žiedo beieškant... Joninės Rudaminoje

Joninės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasa, neretai vadinama daugiskaita (Rasos) ir Latvijoje – Lyguo. Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.


Joninių naktyje glūdi praeitų šimtmečių atmintis. Tai mistinė naktis. Misticizmo jai suteikia tas faktas, kad tai yra pati trumpiausia metų naktis. Būtent tada yra vasaros saulėgrįža. Mūsų protėviams tai buvo ugnies, vandens, saulės ir mėnulio, derlingumo, vaisingumo, džiaugsmo ir meilės šventė. Tą dieną žmonės uždegdavo laužus, prie kurių visi šokdavo, puotaudavo ir atlikinėdavo įvairias apeigas. Tačiau svarbiausias paprotys, kuris išliko iki šių dienų, tai spalvingų vainikų leidimas ant vandens. Tai darydavo dar netekėjusios merginos. Jos pynė vainikus iš įvairių lauko ir daržo gėlių, tokių kaip rugiagėlės, aguonos, ramunėlės, rūtos bei rožės, kurie buvo mergystės simboliu. Joninių šventėje svarbų vaidmenį vaidino ir mistinė paparčių gėlė, kurią gaubia legenda. Pagal ją ši gėlė turėjo nepaprastą galią. Kai tik sutemdavo, šis papartis pradėdavo spindėti išskirtine, niekad nematyta, šviesa. Ši šviesa parodydavo kelią į labai vertingą vietą, kur žemėje buvo paslėptas lobis. Be to, paparčio žiedas apdovanodavo savo atradėją laime, turtais ir išmintingumu.

Birželio 23 dieną, sekmadienį, Rudaminoje buvo triukšminga ir linksma. Šios gražios vietovės gyventojai ir svečiai linksminosi tradicinėje Joninių šventėje, kurią organizavo Rudaminos daugiafunkcinis kultūros centras, o vedančiaisiais buvo Karolina Petrusevič ir Norbert Latkovski.

Gausiai į šventę atvykusius svečius nuoširdžiai pasveikino RDKC vadovė Violeta Cereška. Padėkojo publikai už tai, kad kiekvienais metais atvyksta į Jonines ir net iki ryto puikiai linksminasi. Linkėjo visiems linksmai praleisti laiką, o solenizantams – sveikatos ir visokeriopos sėkmės.

Joninių koncertą pradėjo merginos iš šokio ansamblio „Relax“ iš Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos, kurios savo pasirodymą susiejo su vainikų pynimo tradicija Joninių naktį. Po to scenoje galima buvo išvysti jaunus Vilniaus krašto talentus. Prieš publiką pasirodė jauniausia televizijos šou „Lietuvos balsas – vaikai“ dalyvė ir finalistė, Rusijos vaikų balso dalyvė, muzikinio festivalio „New wave Junior“ Sočije (Rusija) dalyvė, daugelių muzikinių konkursų ir festivalių laureatė Nikol Aleksejeva. Garsiais plojimais šventės dalyviai sutiko daugelių muzikinių konkursų ir festivalių Lietuvoje ir kitose šalyse (Bulgarijoje, Portugalijoje) laureatę, televizijos šou „Lietuvos balsas“ finalistę Gabrielę Ždanovičiūtę. Pasirodė taip pat Rudaminos ir viso Vilniaus krašto vizitine kortele tapusio liaudies ansamblio „Rudomianka“ kapela, kuri po savo pasirodymo iš karto išvyko į koncertinį turą į Ispaniją. Scenoje galima buvo pamatyti taip pat šou „Lietuvos talentai“ dalyvį ir puikų klarnetistą Keviną Jasinskį, kuris užbūrė visus gražia muzika. Savo talentu visus sužavėjo muzikinio televizijos šou „X faktorius“ dalyvis ir daugelių muzikinių festivalių laureatas Norbert Latkovski, kuris atliko žinomą grupės „Kombi“ dainą „Pokolenie“ (liet. karta).

Tą dieną į Rudaminą atvyko svečiai iš Serbijos. Publika garsiai plojo Kultūros meno draugijos „Dimitrije Tucović“ iš Belgrado pasirodymo metu. Draugija buvo įkurta 1978 metais. Jos įkūrėjos buvo trys geriausios šokio grupės „FRULA“, jaunimo teatras „SUSRET“ bei jaunimo choras „EHO“. Draugija susideda iš virš 600 narių, kurie veikia 18 sekcijose. Ansamblio repertuarą sudaro įvairių Serbijos regionų dainos ir šokiai. Ansamblis sėkmingai dalyvavo įvairiuose folkloro festivaliuose savo gimtinėje ir pasaulyje. Didelį pasisekimą turėjo JAV, Kanadoje, Meksike, Izraelyje, Tunise, Algerijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Olandijoje. Joninių šventės Rudaminoje metu ansamblis pristatė nepaprastai žavingas dainas ir šokius, kurie visiems parodė, kad serbų folkloras yra gražus ir turtingas. Niekas neliko abejingas linksmai muzikai, kuri pakėlė visus šokiui.

Rudaminos gyventojai linksminosi skambant nepaprastai nuotaikingai muzikai, kurią atliko Balkanų čigonų pučiamųjų orkestras „Kristijan Azirovic Orchestra“. Šį orkestrą 2004 metais įkūrė Kristijan Azirovic. Orkestras yra daugelių prestižinių prizų laimėtojas. Bet svarbiausias laimėjimas – Guca 2013, kur jis buvo paskelbtas geriausiu Serbijos ir pasaulio orkestru. Koncertavo daugelyje Europos šalyse (Bulgarijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ispanijoje), visur sukeldamas entuziazmą savo dinamika, muzikiniu menu ir grojimo džiaugsmu. Orkestras atlieka įvairių žanrų muziką – tradicinę Balkanų, iš filmų ir daugelį pop, roko ir džiazo hitus. Orkestro pasirodymas Rudaminos scenoje buvo nepamirštamu susitikimu su Balkanų muzikiniu gaivalu.

Joninių šventėje visus linksmino muzikinis teatras „Rada“ iš Gardino (Baltarusija). Šis teatras Rudaminos gyventojams jau yra žinomas. Jis atvyko į Rudaminą antrą kartą. Muzikinis teatras „Rada“ tai aukšto profesionalumo ir ryškios optimistinės nuotaikos derinys. Šį kartą teatras supažindino Rudaminos publiką su nauja vokaline ir choreografine programa „Baltarusija ir aš“. „Baltarusija ir aš“ – tai kolektyvinė choreografės Oksanos Kimketovos ir garso inžinieriaus, aranžuotojo Olego Pukhovo kūrybinė improvizacija, atspindinti Baltarusijos tematiką, jos tradicijas. Šia programa teatras bando taip pat permąstyti žinomo muzikanto, grupės „Pesniary“ įkūrėjo, Vladimiro Mulevino, kūrybą. Muzikinis teatras „Rada“ parodė taip pat praplėstą programą „Kazokai“, susidedančią iš aistringų dainų ir šokių, kurie remiasi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kazokų tradicijomis.

Vakaro žvaigžde tapo garsi dainininkė, daugelių Lietuvos muzikinių projektų ir šou dalyvė Katažina Zvonkuvienė, kurios dainos visus pakėlė šokiui. Ji užmezgė fenomenalų kontaktą su publika. Galima buvo pajusti paprastumą jos bendravime su žiūrovais. Dainininkė prisiminė, kaip būdama vaiku vaikščiojo Rudaminos gatvėmis. Paskutinė dainininkės atlikta daina „Myliu gyvenimą“ padarė visiems didžiulį įspūdį.

Šventinio koncerto metu nebuvo užmiršti solenizantai. Visi šventėje esantys Jonai ir Janinos buvo pakviesti į sceną. Renginio organizatoriai pakvietė juos sužaisti žaidimą, kurio metu visi turėjo galimybę parodyti savo šokių talentus. Jonai ir Janinos gražiai šoko pagal įvairių stilių ir ritmų muziką. Organizatoriai padėkojo už bendrą pasilinksminimą ir vardadienio proga apdovanojo Jonus ir Janinas atminimo dovanomis. Solenizantai taip pat gavo šventinius vainikus simbolizuojančius magiškas jėgas, kurios atneš visiems Jonams ir Janinoms laimę, turtus ir džiaugsmą.

Be koncerto Joninių šventės dalyvius laukė daug kitų atrakcijų ir siurprizų. Kiekvienas, jaunas ar vyresnis, galėjo išbandyti savo jėgas įvairiose sporto varžybose. Renginio svečiai galėjo susipažinti su šios magiškos nakties tradicijomis, paragauti lauko ir totorių virtuvių patiekalų. Visų laukė simbolinė liaudiška sodyba, mugės paviljonai, kur kiekvienas galėjo rasti įvairių saldumynų, liaudės gaminių ir daug kitų įdomių daiktų. Vaikams taip pat buvo paruošta daug įdomių žaidimų ir atrakcijų, pavyzdžiui veido ir rankų dažymas, įvairūs batutai, cukraus vata ir kitos staigmenos.

Negalėjo trukti Joninių nakties simbolio – uždegto laužo. Prie laužo vyko įvairūs žaidimai, kuriuos paruošė liaudies dainų ansamblis „Borowianka“ (vad. Kazimež Moroz).

Vidurnaktį renginio dalyviai galėjo stebėti nuostabius šventinius fejerverkus.

Tai nebuvo linksmybių pabaiga. Visi norintys galėjo dalyvauti diskotekoje. Rudaminos gyventojai puikiai linksminosi iki ryto. Tą dieną viskas buvo palanku geriems pasilinksminimams – miela draugija, saulėtas oras ir puiki nuotaika.

Į šventę Rudaminoje atvyko taip pat garbingi svečiai. Šventę pagerbė Jaroslav Narkevič – Lietuvos respublikos seimo narys nuo LLRA-KŠS, Česlav Olševski – Lietuvos respublikos seimo narys nuo LLRA-KŠS, Marija Rekst – Vilniaus rajono merė, Juzef Šatkevič – Rudaminos seniūnijos seniūnas, Vladislav Kačanovski – Rudaminos bendruomenės centro pirmininkas, Vilniaus rajono seniūnai, administracinių įstaigų atstovai, Rudaminos seniūnijos ir Vilniaus rajono darbuotojai, Vilniaus rajono Centrinės bibliotekos darbuotojai.

Marija Rekst savo kalboje pasveikino visus solenizantus su jų švente. „Tegul Šv. Jonas Krikštytojas visada išmaldauja iš Dievo Jums ir Jūsų šeimoms labiausiai reikalingas malones“ – palinkėjo merė. Ir pridūrė: „Tegul mūsų šeimose karaliauja meilė, taika, tarpusavio supratimas, laimė“.

Seimo narys Česlav Olševski džiaugėsi, kad galėjo kartu su Rudaminos gyventojais dalyvauti tokioje gražioje šventėje. Padėkojo už pasitikėjimą ir palinkėjo visiems geros nuotaikos ir daug energijos. Perdavė taip pat nuoširdžiausius linkėjimus nuo LLRA-KŠS frakcijos Lietuvos respublikos seime pirmininkės Ritos Tamašunienės.

Rudaminos seniūnijos seniūnas Juzef Šatkevič padėkojo Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro vadovei Violetai Cereškai ir visiems darbuotojams už sunkų darbą organizuojant tokią gražią šventę. Palinkėjo visiems solenizantams, kad jų šventas globėjas visada juos saugotų.

Joninių šventės organizatoriai norėtų padėkoti už pagalbą organizuojant renginį Vilniaus rajono savivaldybei, Rudaminos bendruomenės centrui, Rudaminos seniūnijai, Nemėžio komunalininkams. Organizatoriai taip pat dėkoja puikiai publikai, kuri taip gausiai atvyko į Joninių šventę Rudaminoje.         

 

Info ir nuotr. Andžej Aškelovič

Shadow up