kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Mokytoja A. Pavilovič-Jančis: medijų raštingumas ne mažiau svarbus už matematiką

Gyvenant informacijos pertekliaus amžiuje, išpopuliarėjus socialinėms medijoms ir plintant abejotinoms naujienoms, vis sunkiau susigaudyti, atsirinkti, kur yra faktai, o kur subjektyvi nuomonė, emocijos, manipuliacijos mūsų mintimis ir jausmais. Siekiant, kad jaunimas imtų kritiškiau mąstyti, geriau suvoktų medijų veikimo pricipus ir poveikį, atsakingiau elgtųsi su vieša ir asmenine informacija, Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyko medijų raštingumo mokymai.


„Stebint XXI amžiaus tendencijas, technologijų pažangą ir informacijos gausą, manau, tokie mokymai palaipsniui mokyklose turėtų tapti atskiru mokomuoju dalyku. Sakyčiau, medijų raštingumas ne mažiau svarbus už matematiką,“ – kalba Ana Pavilovič-Jančis, projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos mokytoja.

Iš viso mokiniams suorganizuoti 7 užsiėmimai, kuriuos vedė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, medijų mokymų programos sudarytoja prof. Audronė Nugaraitė, LRT generalinė direktorė, ilgametė portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, portalo „ru.delfi.lt“ vyr. redaktorius Olegas Jerofejevas, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, apžvalgininkas Vytautas Bruveris, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, žurnalistai Vykintas Pugačiauskas, Jolanta Svirnelytė, Virginijus Savukynas ir kt.

Anot moksleivės Agatos Markel, mokymai leido pasigilinti į žiniasklaidos turinį, suprasti, kad ne viskas joje yra tiesa. „Manau, daugelis yra nepakankamai kritiški, nes dažnai pritaria tai informacijai, kurią sužino pirmiau, nors galbūt kitame šaltinyje skelbiama kitaip,“ – svarsto ji.

Mokytoja A. Pavilovič-Jančis džiaugiasi, kad mokymų metu jaunuoliai įgijo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kaip tikrinti ir lyginti žinias keliuose šaltiniuose, kaip įvertinti jų patikimumą, ir pamažu ėmė juos taikyti pamokose.

Apie pokyčius vartojant medijas kalba ir patys mokiniai. „Pradėjau labiau gilintis, ką skelbia žiniasklaida, skaityti ne vieną šaltinį, bet daugiau. Jei atrodo, kad aprašyme kažko trūksta ar kyla abejonių dėl jo tikrumo, ieškau informacijos toliau,“ – pasakoja moksleivė A. Markel.

Mokiniai itin daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tačiau po mokymų, kaip pastebi A. Pavilovič-Jančis, sumažėjo susidomėjimas abejotinais šaltiniais. „Jie rečiau dalijasi svetainių, kurios įtartinos ar kuriose siūlomos įvairios paslaugos, adresais,“ – sako ji. „Supratom, kokią milžinišką galią turi socialiniai tinklai. Jie gali priversti žmones panikuoti, nerimauti, o gal net protestuoti ir sukelti riaušes. Socialiniai tinklai yra ypač pavojinga vieta naujienoms gauti – ten gali bet kas paskleisti bet kokią žinią,“ – kalba Julius Urbonavičius. 

Anot mokytojos A. Pavilovič-Jančis, labai svarbu, kad medijų raštingumo mokymai būtų tęsiami arba integruojami į mokomuosius dalykus. „Dar svarbu, kad ir mokytojai gautų pakankamai žinių apie informacijos atranką ir naudojimą, šaltinių atpažinimą ir kitus susijusius klausimus. Šie mokymai man kaip mokytojai apie tai suteikė nemažai žinių, – kalba A. Pavilovič-Jančis. – Gebėjimas tinkamai atsirinkti informaciją turi tapti įgūdžiu mokiniams, mokytojams, kiekvienam šalies piliečiui.“

Medijų raštingumo mokymai organizuoti įgyvendinant ilgalaikę, tęstinę programą „Gyvenu laisvai!“ dalis, juos rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.

Evelina Griciūtė
Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras
Šv. Ignoto g. 5–278, 01144 Vilnius

Shadow up