Polski
Русский
English
Sudervės seniūnija nori inicijuoti Sudervės seniūnijos herbo etalono, vėliavų ir antspaudo projektų sukūrimą. 2022 m. rugsėjo mėn. pirmąjį sekmadienį Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje vyks atlaidai, kurių metu bus minimas 200 metų jubiliejus. Šio jubiliejaus proga Seniūnija norėtų pristatyti gyventojams sukurtą herbo etaloną, vėliavą bei antspaudą.
Šiuo metu Sudervės seniūnija gavo Vilniaus rajono merės pritarimą iniciatyvai dėl Sudervės seniūnijos herbo etalono, vėliavų ir antspaudo projektų sukūrimo. Lietuvos heraldikos komisijai yra pateiktas prašymas dėl projektų sukūrimo.
2022 m. balandžio 1 d. vyko pirmasis nuotolinis posėdis su Lietuvos heraldikos komisija, dailininku bei Sudervės seniūne. Posėdžio metu buvo pristatyti pirmieji herbo etalono eskizai.
Sudervės seniūnija dalijasi su gyventojais kuriamais herbais bei prašo pateikti savo nuomonę ir balsuoti už Jums patinkantį herbo etaloną.
Kviečiame teikti nuomonę bei balsuoti. Tai galite padaryti čia: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=137044578847241&id=100076250976201
Sudervės šventovė yra vertingas architektūros paminklas ir puikus klasicistinės rotondos pavyzdys. Bažnyčios projektą prieš pat mirtį parengė architektas Laurynas Stuoka Gucevičius. Statybos darbus prižiūrėjo domininkonas Laurynas Bortkovičius. Statant bažnyčią (1803–1822 m.) pirminis projektas buvo nežymiai pakeistas. Mūrinės ir tinku padengtas pastato sienas gaubia šiek tiek suplotas stogo kupolas. Pastarąjį vainikuojantis aštuoniakampis žibintas buvo pristatytas vėliau. Rytinėje pusėje pastatą puošia doreninio stiliaus šešių kolonų portikas, kurio nišose stovėjo dideles (2.75 m. aukščio) keturių Evangelistų: Šv. Mato, Šv. Luko, Šv Morkaus. Šv. Jono ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo statulos. Dėmesio vertas prie šoninių bažnyčios durų esantis originalus švęsto vandens indas vaizduojantis Šv. Joną Krikštytoją stovintį šalia angelo laikančio dubenį švęstam vandeniui. Verta atkreipti dėmesį į akustines pastato savybes, kurios atsiskleidžia pakilus sienose iškirstais laiptais iki bažnyčios kupolo.
1902 metais bažnyčioje dirbo dailininkų grupė iš Tirolio. Jie nutapė paveikslus altoriams ir sienines kompozicijas. Skliautų dekoras ir kupolo centre vaizduojama Dievo Motinos karūnavimo scena taip lat tiroliečiu darbas. Tie patys dailininkai nutapė ir centrinio altoriaus freską. Joje vaizduojamas sėdintis Dievas Tėvas, kurio galvą puošia trikampis limbas. Kairėje rankoje jis laiko skeptrą, dešinė – iškelta į viršų link skrendančio balandžio. Šalia sėdintis Jėzus Kristus žvelgia žemyn, o ištiestos jo rankos tarsi kviečia visus į glėbį. Dar dvi tapytos scenos yra prie pagrindinių bažnyčios durų. Viena jų vaizduoja Šv. Stanislovą, kita – Šv. Antaną iš Padujos. Centriniame altoriuje virš žemutinio altoriaus (Vilniaus Aušros Vartų pavyzdžiu) stovi antras altorius pašvęstas Dievo Motinai, kurį puošia Šv. Joachimo ir Šv. Onos figūros. Prie tabernakulio tarsi sargyboje klūpi du angelai. Šoninius altorius puošia horeljefiniai raižiniai. Vienas jų vaizduoja Dievo Motiną duodančią rožinį Šv. Dominykui ir Šv. Kotrynai. Kitame pavaizduotas Kenčiantis ant kryžiaus Kristus, prie kurio stovi Dievo Motina ir Šv. Apaštalas Jonas.
