Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvųnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė.
Šios didelės, tuščios teritorijos susidaro dėl pagrindinės Baltijos jūros problemos: eutrofikacijos, arba kitaip – fosforo ir azoto pertekliaus vandenyje, dėl kurio sparčiai dauginasi dumbliai ir vanduo ima „žydėti“. Dėl šio dumblių žydėjimo vanduo netenka savo skaidrumo, o gyvūliams reikalingo deguonies ima mažėti.
Kodėl eutrofikaciją sukeliančių medžiagų jūroje tiek daug? Prie to stipriai prisideda žmogaus veikla. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu taršos daugėja. Didelė dalis taršos atkeliauja iš netvaraus žemės ūkio. Jūrą teršia ir pramonės įmonės, išleidžiančios į upes gamyboje panaudotą vandenį. Tačiau didelė dalis teršalų atkeliauja iš gyventojų buitinių nuotekų: tualeto, vonios, skalbimo mašinos, indų ir rankų plovimo – viskas keliauja į Baltijos jūrą. Ši tarša, kartu su pakrantes nuklojusiomis nuorūkomis, dangteliais, maišeliais ir kitomis šiukšlėmis – ne pati geriausia padėka jūrai už visas jos teikiamas dovanas.
Tačiau turime šansą pasitaisyti.
G. Bučas su komanda jau 2024 metų kovo mėnesį inicijuoja ekspediciją aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ (angl. Save the Baltic Sea). Jos tikslas – ne tik savo akimis išvysti jūrą kankinančias problemas, bet ir užfiksuoti vietinių bendruomenių patirtis, suburti mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir valdžios atstovus neatidėliotinam pokalbiui.
„Baltijos jūros šalys jau kurį laiką įsipareigojusios vykdyti susitarimus, kuriais siekiama išgelbėti mūsų jūros sveikatą. Vienas jų – tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) paruoštas Baltijos jūros veiksmų planas. Tačiau matome, kad šie veiksmai juda gerokai lėčiau, nei turėtų, – teigia ekspedicijos lyderis Giedrius Bučas.
„Norime skleisti žinią ir suvienyti tiek visų Baltijos jūros šalių piliečius, tiek verslo ir valdžios atstovus imtis reikalingų veiksmų ir išsaugoti Baltijos jūros gyvybingumą ateities kartoms. Juk jūra prasideda mūsų miestuose. Ji prasideda kiekvieno iš mūsų namuose, darbuose, o visų pirma – galvoje,“ – sako visuomenininkas.
Klaipėdos mokslininkai: Baltijos jūros žuvų išteklių būklė – itin prasta
Klaipėdos Universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai Nerijus Nika, Tomas Zolubas ir Marijus Špėgys pabrėžia, kad dabartinė vertingų Baltijos jūros žuvų populiacijų būklė suprastėjusi. Žuvų kiekiai gerokai mažesni, nei praėjusį šimtmetį, o pačios žuvys – smulkesnės.
„Iš tiesų, prieš keliasdešimt metų žvejai galėjo pasigirti žymiai didesniais vertingų plėšriųjų žuvų (menkių, lašišų, otų) laimikiais. Svarbiausias šiuos išteklius veikiantis faktorius yra verslinė žvejyba, tačiau prie to prisideda ir daug kitų dalykų, tokių kaip klimato kaita, vis dar sunkiai suvaldoma jūros tarša ir kiti neigiami veiksniai,“ – pasakoja Tomas Zolubas.
Žuvų tyrėjus ypač neramina Baltijos jūros menkių būklė: „Nuo 2020 metų, dėl kritinės būklės teko sustabdyti rytinių menkių išteklių žvejybą, tačiau šiandien, po ketverių metų, ištekliai nerodo atsigavimo ženklų. Tikėtina, kad vienas pagrindinių tą lemiančių veiksnių – deguonies stokojančių negyvųjų zonų plėtimasis. Dėl to mažėja žuvims tinkamų neršto ir maitinimosi vietų. Prastas menkių augimas, tikėtina, susijęs ir su kitais neigiamais veiksniais, tokiais kaip prastėjančios mitybos sąlygos bei plintantys parazitai,“ – aiškina Nerijus Nika.
Negyvosios zonos – eutrofikacijos pasekmė
Pasak ekspertų, deguonies stokojančių negyvųjų zonų Baltijos jūroje susidarymas yra viena iš „vandens žydėjimo“ pasekmių. Taip buitine kalba vadinama eutrofikacija – procesas, kurio metu kyla intensyvus mikroskopinių dumblių ir melsvabakterių augimas. Jį sukelia padidėjęs azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje.
Dėl per didelio dumblių kiekio vandenyje, jiems pradėjus pūti, sunaudojamas deguonis - todėl šio gyvūnų kvėpavimui būtino elemento ima sparčiai mažėti. Dumblių sankaupas galima pastebėti ir mūsų pakrantėse, atbaidančias poilsiautojus nemaloniu kvapu.
Tiek azoto, tiek fosforo junginiai jūrą pasiekia su upių vandeniu, „praturtintu“ žemės ūkyje naudojamų trąšų pertekliumi ir gamyklų bei namų ūkių nuotekomis. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nors eutrofikacijos daroma žala Baltijos jūrai yra milžiniška, tai nėra vienintelė šios ekosistemos problema.
„Yra tūkstančiai cheminių medžiagų, kurias žmogus pagamino ir išleido į paviršinius vandenis, o paskui jos atsidūrė jūroje. Nuo įvairių jau uždraustų naudoti teršalų, tokių kaip pesticidas DDT, dioksinai ar sunkieji metalai, iki žmonių vartojamų vaistų, kurie taip pat pasiekia vandens telkinius,“ – teigia Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Marijus Špėgys.
Anot mokslininko, teršalai gali ne tik tiesiogiai paveikti žuvis, bet per mitybos grandines daryti neigiamą įtaką visai Baltijos jūros ekosistemai, tame tarpe ir žmonėms.
Žvejų pasakojimai liudija apie kadaise džiuginusius didelių žuvų laimikius arba dar tarpukario laikais nuo Palangos tilto stebėtas tarp bangų šmėžuojančias jūrų kiaules. Jos yra vienintelės banginių giminaitės Baltijos jūroje, kurių dabar visoje jos teritorijoje belikę tik keli šimtai. Šiuos Baltijos pokyčius atskleidžia ne tik senolių pasakojimai, bet ir ilgamečiai mokslininkų vykdomi stebėjimai.
„Išsaugokime Baltiją“ tai aplinkosauginė ekspedicija aplinkui Baltijos jūrą. Jos metu žygeiviai per 9 mėnesius nueis apie 6000 km ir aplankys 8 šalis. Šios unikalios tarptautinės aplinkosaugos kampanijos tikslas – šviesti visuomenę apie kritinę Baltijos jūros būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, bei kiekvienam prieinamus būdus sumažinti savo indėlį į jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Pakeliui ekspedicijos dalyviai bendradarbiaus su mokslinėmis institucijomis, vietos gyventojais ir bendruomenėmis.
Ekspedicija prasidėjo 2024 m. kovo 11 d. įspūdingu išlydėjimo renginiu Neringoje, kurio metu beveik 200 žmonių prisijungė prie žygeivių pirmojoje 20 km atkarpoje. Toliau ekspedicijos dalyviai kasdien įveikia nuo 20 iki 30 kilometrų atstumus. Pasiekus Lenkiją, Sopote surengta pirmoji Gyvoji laboratorija – renginys, kurio metu vietos gyventojai gali iš arčiau susipažinti su Baltijos jūros būkle ir būdais jai padėti, drauge su Lenkijos Okeanologijos mokslo institutu. Taip pat, Darlowo mieste žygeiviai bendravo su vietiniais moksleiviais paplūdimio šiukšlių rinkimo renginyje.
Artėjanti jūros tyrimų diena vyks Warnemünde, Vokietijoje. Tai puiki proga išgirsti vietos mokslinės bendruomenės balsus bei sudalyvauti įtraukiose dirbtuvėse apie klimato kaitos poveikį jūrai ir paplūdimiams. Daugiau informacijos apie artėjančius renginius galite rasti ekspedicijos internetiniame puslapyje www.savebaltic.eu/events/
Stebėkite naujienas apie ekspediciją bei Baltijos jūrą Delfi multimedijoje. Stebėkite pokalbius su ekspedicijos žygeiviais kiekvieną penktadienį „Delfi diena” gyvų transliacijų metu.
85-oji ekspedicijos diena, o mes jau nuėjome daugiau nei 1 600 km! 85 dienų žygis kartu buvo ir iššūkis, ir nuotykis visai komandai. Kiekviena diena kupina nežinomybės ir kliūčių. Kartais nežinome, kur miegosime ir kiek kilometrų įveiksime, nes maršrutas dažnai būna sudėtingesnis ir kitoks, nei nurodyta žemėlapiuose.
Nepaisant daugybės iššūkių, stengiamės išlikti pozityvūs. Norint sėkmingai tęsti paplūdimių šiukšlių stebėseną ir edukacinius renginius kiekvienoje šalyje, įveikti didelius atstumus pėsčiomis ir pasiekti pagrindinį tikslą - didinti informuotumą apie Baltijos jūros aplinkos būklę - labai svarbu išlaikyti gerą komandos dinamiką.
Balandžio 29 d. Kopenhagoje kartu su organizacijomis „Ocean Plastic Forum“ ir „Circular Ocean-bound Plastic“ (COP) organizavome išskirtinį renginį, skirtą plastiko ir mikroplastiko taršai. Renginyje dalyvavo daugiau nei 80 dalyvių, tarp kurių buvo piliečių, NVO, verslo lyderių ir politikos formuotojų. Diskusijoje apie plastiko taršos problemą dalyvavo garbingi svečiai:
- Larsas Foghas Mortensenas - kandidatas į Europos Parlamentą
- Gittemarie Johansen - viešoji kalbėtoja ir tvarumo ekspertė
- Thomas Drustrup - Danijos plastikų federacijos generalinis direktorius
- Isabel Aagaard - viena iš „LastObject“ įkūrėjų
Nuoširdžiai dėkojame bendriems organizatoriams ir visiems dalyviams už tai, kad šis renginys buvo sėkmingas.
Vėliau vakare Lietuvos ambasadoje Kopenhagoje turėjome malonumą susitikti su Danijos lietuvių bendruomene. Buvome šiltai sutikti choro „CREDO“ pasirodymu ir įsitraukėme į prasmingas diskusijas Baltijos jūros regiono klausimais su svečiais ir ambasados atstovais.
Dėkojame Lietuvos ambasadai Danijoje ir lietuvių bendruomenei už svetingumą, prisijungimą prie mūsų žygio ir pagalbą verčiant mūsų mokomąją medžiagą.
Gegužės 1 d. Kopenhagoje, bendradarbiaudami su Danijos lietuvių jaunimo draugija, surengėme įdomų edukacinį renginį. Renginyje daugiausia dėmesio skirta maisto tvarumui ir maisto švaistymo mažinimui:
- Veslava Aleksandrova ir Tingwey Wild - Foodsharing Copenhagen
- Emilija Biterytė - Algenius Foods bendraįkūrėja.
Dalyviai sužinojo apie tvaraus maisto pasirinkimą ir maisto švaistymo prevenciją. Taip pat vaišinomės gardžiomis veganiškomis picomis, kurias iš maisto pertekliaus pagamino „Foodsharing Copenhagen“, ir bendravome su vietos tvarumo šalininkais ir verslininkais.
Ekspedicijoje pėsčiomis aplink Baltijos jūrą kardinalūs pokyčiai – ją palieka žygeiviai. Tęsiu ją vienas
Kovo 11 dieną dešimties žygeivių komanda iš Smiltynės išžygiavome aplink Baltijos jūrą. Žygio trukmė – 9 mėnesiai, per kuriuos turime aplankyti 8 šalis ir nužygiuoti daugiau nei 6000 kilometrų.
Ekspedicijos tikslas – ugdyti jūros tausojimo kultūrą, informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų situaciją, žmogaus veiklos įtaką jūrai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Norime tapti grandimi, priartinančia gyventojus prie jūros, ugdyti jūros saugojimo kultūrą, skatinti domėtis, pažinti aplinką bei papildyti žinias apie žmogaus veiklos įtakos sferas. Kviečiame visus Baltijos jūros pakrančių gyventojus, bendrystei ir asmeniniams pokyčiams vardan jūros išsaugojimo ateities kartoms.
Mes jau perėjome Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir šiuo metu esame Švedijoje, ties Botnijos įlanka. Iš viso nužygiavome virš 2500 kilometrų. Kiekvienoje šalyje susitikome su vietos ir lietuvių bendruomenėmis, organizavome paplūdimių tyrinėjimus, vykdėme gyvąsias laboratorijas visuomenei su vietos mokslinių institutų mokslininkais. Apie mūsų ekspediciją rašo Lietuvos ir šalių, kurias aplankėme, spauda. Kaip mums sekasi žygiuoti, nuolat dalinamės savo socialiniuose tinkluose, o „YouTube“ platformoje galima rasti mūsų savaitinius vaizdo tinklaraščius. Pasiekti visus žmones, gyvenančius aplink Baltijos jūrą ir darančius įtaką jūros būklei – toks mūsų vienas iš tikslų. Jis sunkiai, tačiau po truputį vykdomas.
Ekspedicijos žygeivių komandoje – kardinalūs pokyčiai. Vienas po kito ekspediciją palieka žygeiviai. Šią situaciją sudėtinga apibūdinti trumpai, tai daugiasluoksniška. Didžiausias iššūkis komandai – tai būti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę kartu. Kartu gyventi, dirbti, pasirūpinti vieni kitais, o dar nemenkas fizinis krūvis žygiuojant, kasdienė rutina ir atsakomybė už vykdomą misiją. Misijos vertybės bei aukšti standartai reikalauja ir asmeninių pokyčių, kurie taip greitai neįvyksta. Jiems reikia būti pasiruošus iš anksto. Aš pats, galima sakyti, ruošiausi devynis metus. Prieš tiek laiko pradėjau savo darnaus vartojimo ir minimalistinio gyvenimo būdo kelią. Iš pažiūros tai nelengvas kelias, tačiau einant juo sąmoningai, o ne iš būtinybės, viskas vyksta natūraliai ir darniai, o tam reikia laiko. Šiai
ekspedicijai ruošiausi tris metus, todėl suprantu, kad daliai žygeivių buvo sunkus išbandymas per trumpą laiką tapti ekologijos entuziastais, kaip mus kartais pavadina spaudos atstovai.
Yra sudėtinga ar net neįmanoma. Tačiau tikiu, kad daugeliui pavyko ką nors naujo sužinoti ir išmokti, kad sugrįžus į savo kasdienę rutiną ir toliau sės tą sėklą, o aš esu be galo dėkingas jiems už tai. Dėkingas, kad patikėjo idėja ir buvo kartu. Ir tikiu, kad dar tikrai susitiksime.
Kita labai svarbi dalis – ekspedicijai trūksta finansavimo. Tai mano asmeninė iniciatyva ir ji nefinansuojama institucijų. Net ir turint gerus verslo partnerius ir kelis projektinius finansavimo šaltinius, lėšų vis dar nepakanka. Dažnai balansuojame ties išgyvenimo riba, todėl tokį neapibrėžtumą ir nestabilumą komandos nariams tikrai sunku pakelti. Tiesiog niekada nežinai, kada reikės krautis daiktus ir atsitraukti, todėl daugelis ekspedicijos komandos narių pasirinko nebūti tame ir vykti namo. Ir, be abejo, kai viskas susideda į vieną vietą, tai veikia kaip sniego lavina, nes išvykstant komandos nariams, kurie turi savo atsakomybes ir funkcijas, kitiems tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes atsiranda daugiau rūpesčio savimi ir kitais komandos nariais. Aš tai suprantu, nieko neteisiu ir prisiimu asmeninę atsakomybę dėl šios ekspedicijos eigos. Taigi, nuo liepos pradžios ekspedicijoje lieku vienas.
Ekspediciją tęsiu vienas. Tiesa, kažkuriam laikui pasikeis ekspedicijos pagrindinė idėja - žygiuoti aplink Baltijos jūrą, nes solo žygiavimui nesu pasiruošęs reikiamos įrangos. Visus žygeivių daiktus, maistą ir kitą reikalingą įrangą vežėmės su krovininiu automobiliu, todėl kurį laiką reikės misiją vykdyti važiuojant juo. Dėl to labai apmaudu, tačiau bet kokiu atveju, pagrindinė misija šviesti visuomenę išlieka. Kaip ir iki šiol, man talkins organizacinė komanda Lietuvoje, o ir labai tikiuosi vis didėjančio žiniasklaidos dėmesio. Taip pat prisijungti kartu savanoriškai pažygiuoti kuriam laikui kviečiu entuziastus, kuriems rūpi Baltijos jūros būklė, kurie tiki, kad galima padaryti pokytį žmonių mąstyme ir pakviesti juos bendrystei išsaugoti jūrą ateities kartoms. Nes jūra prasideda čia! Mano širdyje ir mintyse. Kiekvieno iš mūsų namuose ir mieste. Iš tekančių upelių ir upių, prie kurių gyvename.
Kad ir kokie iššūkiai ateityje laukia, bet kokiu atveju nepasiduosiu ir kviesiu žmones bendrystei, nes toks jau mano pašaukimas. Ekspedicijos tikslai ir maršutas nesikeičia, taip pat
pradėtas kurti dokumentinis filmas apie jūros išsaugojimą bus pabaigtas. Toliau vykdysime susitikimus su bendruomenėmis kiekvienoje šalyje. O rugsėjo 8 dieną kviesime visus Baltijos
jūros šalių žmones susirinkti paplūdimiuose, pašvarinti juos ir taip paminėti Baltijos jūros dieną. Laiko dar turime, o jūrą išsaugoti prasmė yra!
2024 m. gruodžio 6 d. 10-19 val. ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ baigiamasis renginys „Sugrįžome. O kas toliau?“
Organizatoriai:
VšĮ „Už švarią Lietuvą“ – socialinė iniciatyva, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu. Organizacijos įkūrėjas – Giedrius Būčas.
Organizacijos vizija – darnus bei švarus pasaulis, švarus visomis prasmėmis.
Renginio globėjai:
Ekspedicijos partneriai: