Bezdonių herbas

Bezdonių miestelio simboliai – miškai, turtingi gėrybių, žuvininkystės tvenkiniai, geležinkelis, Arvydų-Bezdonių dvaras, mokykla, bažnyčia, slėnis, upelis ir kt.

Lietuvos heraldikoje dar nenaudoti alyvos žiedai siejami su vietos legenda apie dvaro ponaičio ir paprastos kaimo mergelės Danutės nelaimingą meilę. Tėvams neleidus jiems tuoktis, ponaitis vaikščiojęs po apylinkes ir sielvartavęs dėl savo meilės šaukdamas: Bez Dany żyć nie mogę (liet. k. Be Danos negaliu gyventi). Jos atminimui buvo pradėtos sodinti alyvos. Būtent alyvų pavadinimas bez (tarmiškai alyva kai kur vadinama bezu) ir tas nevilties šauksmas davęs gyvenvietei pavadinimą. Iš tikrųjų vietovės vardas kilęs nuo upės Bezdonė slaviško pavadinimo, reiškiančio bedugnis, labai gilus. Herbe bedugnės prasmė užkoduota skydo dalinimu į keturis laukus ir alyvos bei jos atspindžio vaizdavimu.

Mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, tad tai liudija apie Jėzuitų ordino veiklą Bezdonių istorijoje, o kartu ir dabartinę bažnyčią. Ši spalva taip pat reiškia ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą. Sidabras, heraldikoje simbolizuojantis vandenį, atspindi pro gyvenvietę tekančią Bezdonės upę, nuo kurios vardo kilo vietovardis. Sidabras taip pat rodo turtą, dorumą, skaistumą. Skydą dalijanti dantyta (mūro) linija simbolizuoja Bezdonių dvarą.

Bezdonių herbo etaloną sukurė Bezdonių seniūnijos gyventojas, tautodailininkas, turintis meno kūrėjo statusą Jonas Kutka ir dizainėrė Dalia Jonkutė-Vileitienė.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. T3-317 „Dėl kreipimosi į Lietuvos heraldikos komisiją Dėl Bezdonių herbo etalono ir heraldinio projekto kūrimo inicijavimo“

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. T3-247 „Dėl pritarimo Vilniaus rajono Bezdonių herbo etalono, herbinės vėliavos ir herbinio antspaudo projektams ir kreipimosi į Lietuvos heraldikos komisiją dėl jų aprobavimo“

Patvirtintas 2025 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-448