*alt_site_homepage_image*

Edukacinės išvykos vykdant projektą „Kelionės po bendrą praeitį“

decoration

Spalio mėnesį Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai pradėjo edukacinių kelionių ciklą „Kelionės po bendrą praeitį“. Pirmoji kelionė vedė į Kėdainius ir Šetenius.

Kėdainiuose – mieste, turtingame istorijos ir išskirtinėje daugiakultūrėje aplinkoje – atradome lenkų, lietuvių, škotų ir žydų pėdsakus, įsišaknijusius Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Vėliau vykome į Šetenius – Česlovo Milošo gimtinę. Ten esančiame muziejuje susipažinome su Nobelio premijos laureato gyvenimu ir kūryba, taip pat su vietomis, formavusiomis jo vaikystės vaizduotę. Tai buvo vertinga istorijos ir literatūros pamoka, leidusi pažinti tiek lenkų, tiek lietuvių kultūrinį paveldą.

Daug pamąstymų suteikė ir kelionė į Vilnių – miestą, kuriame kiekviename žingsnyje jaučiama pulsuojanti praeitis. Pirmasis sustojimas buvo Rasų kapinės, kur tyloje ir susikaupime pagerbėme iškilias Lietuvos ir Lenkijos asmenybes. Prie kapo, kuriame ilsisi Juzefo Pilsudskio širdis ir jo motinos palaikai, uždegėme žvakutes – atminties ir dėkingumo simbolius. Sustojome ir prie M. K. Čiurlionio bei J. Basanavičiaus kapų – kūrėjų, nepaprastai nusipelniusių Lietuvos kultūrai ir istorijai.

Kiti aplankyti sostinės objektai atskleidė Vilniaus dvasinio ir intelektualinio paveldo grožį. Aušros Vartuose, priešais stebuklingąjį Dievo Motinos atvaizdą, trumpai sustojome maldai ir susikaupimui. Buvusiame Bazilijonų vienuolyne susipažinome su Konrado celės istorija bei filomatų ir filaretų – jaunų idealistų, kurių siekis laisvės ir tautos atgimimo ryškiai įsirėžė į istoriją – likimais.

Aplankėme Vilniaus universitetą – vieną seniausių aukštųjų mokyklų šiame Europos regione. Tarp istorinių sienų, Didžiajame kieme ir Šv. Jonų bažnyčioje pajutome daugybę amžių skaičiuojančios mokslo ir kultūros tradicijos dvasią. Taip pat aplankėme Graikų apeigų katalikų bažnyčią, o vėliau nusileidome į Vilniaus katedros požemius, kur ilsisi Lietuvos valdovai ir valstybingumo kūrėjai. Pasivaikščiojimas Literatų gatve ir apsilankymas prie Adomo Mickevičiaus paminklo šalia Šv. Onos bažnyčios užbaigė šią kelionę po Vilnių.

Kita kelionė vedė bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos pėdsakais. Zulove, Juzefo Pilsudskio gimtinėje, apžiūrėjome paminklą, skirtą maršalui, ir atminimo ąžuolą, pasodintą jo garbei. Pavoverėje aplankėme bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas mažasis Juzefas. Su susidomėjimu klausėmės šios šventovės istorijos, stovėdami prie krikštyklos, kur būsimasis maršalas priėmė pirmąjį sakramentą.

Dubingiuose – vaizdingai prie Asvejos ežero įsikūrusioje vietovėje – aplankėme etnografinį muziejų ir susipažinome su senųjų Vilniaus krašto gyventojų tradicijomis. Radvilų pilies griuvėsiai priminė apie vienos svarbiausių Abiejų Tautų Respublikos giminių galybę. Molėtuose apsilankėme neįprastame Etnokosmologijos muziejuje – vietoje, kur susitinka praeitis ir ateitis. Tarp senovinių įrankių ir futuristinių eksponatų galėjome pajusti, kaip žmogus nuo seno ieško savo vietos tarp žemės ir žvaigždžių.

Toliau keliavome į Pikeliškes – dvarą, kuriame Pilsudskis leisdavo vasaras. Dvaro viduje mūsų laukė paroda, skirta maršalo gyvenimui ir veiklai, padėjusi pajusti to meto atmosferą.

Paskutinė kelionės kryptis – Juodšiliai, kur iš naujo atradome mums artimą aplinką. Aplankėme namą „Apvaizda“, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais slapstėsi palaimintasis kunigas Mykolas Sopočka. Atrodė, kad šio namo sienos vis dar saugo jo maldų, nerimo ir vilčių aidą. Taip pat lankėmės rašytojo Juzefo Mackevičiaus namuose – vietoje, kurioje jo dvasia rodos sklandė pro langus besiskverbiančioje šviesoje ir neištartų žodžių tyloje. Galiausiai apsilankėme nedidelėse seserų uršuliečių kapinaitėse. Medžių ošimo apsuptyje uždegėme žvakutes – mažas atminties švieseles, virpančias vėjyje tarsi trapūs dėkingumo ženklai.

Tai buvo kelionės, kupinos jaudulio, susikaupimo ir jausmo, kad praeitis vis dar kalba tiems, kurie nori jos klausytis.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų gidėms – poniai M. Naganovič ir poniai M. Macinkevič – už jų aistrą, žinias, nuoširdumą ir gebėjimą atverti mums istoriją, kuri jungia ir įkvepia.

Užduotis finansuota vykdant Lenkijos Respublikos Senato paramą Polonijai ir lenkams užsienyje 2025 metais, ją įgyvendinant bendradarbiaujant su asociacija „Odra–Niemen“.


Inf. ir nuotr. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos jaunimas


Įvertinkite naujieną