Suprantame ir girdime gyventojų susirūpinimą – kai kuriose rajono vietose veikiančios gamyklos ir įmonės kelia nerimą dėl kvapų, triukšmo ar galimos taršos, todėl savivaldybė nuosekliai stojo gyventojų pusėn: telkė bendruomenes, inicijavo dialogą su atsakingomis institucijomis ir siekė aiškių, skaidrių atsakymų gyventojams.
Taip pat didelis dėmesys skirtas atliekoms tvarkyti – 2025 metais iš gyventojų surinktas rekordinis kiekis stambiųjų atliekų, o gyventojams suteikta galimybė nemokamai priduoti atliekų tvarkytojams asbesto turinčius gaminius.
2025-ieji tapo reikšmingi ir gyvūnų gerovei. Pradėta nemokama augintinių ženklinimo iniciatyva, įgyvendinta beglobių kačių sterilizacijos programa, o pirmoji augintinių šventė subūrė bendruomenę ir priminė, kad atsakomybė už augintinius yra mūsų visų reikalas. Šie veiksmai žymi naują požiūrį – gyvūnų gerovė Vilniaus rajone tapo ne pavienėmis iniciatyvomis, o nuoseklia, gyva ir gyventojams artima politika.
- Saugiai ir atsakingai: 2025 m. gruodžio mėnesį iš gyventojų buvo surinkta 98,82 t asbestinių atliekų
- 640 t – rekordinis surinktų stambiųjų atliekų kiekis
- išvežta 12,57 t pavojingų atliekų
- Nauja nemokama iniciatyva: paženklinti 355 augintiniai
Vilniaus rajonas – pirmas oro kokybės stebėtojas regione
Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 m. programą, siekdama gauti išsamią informaciją apie savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklę, aplinkos orą, paviršinį ir požeminį vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą ir kraštovaizdį. Aplinkos monitoringui įgyvendinti savivaldybė skyrė 26,8 tūkst. Eur.
Geresnė oro kokybės kontrolė
Rūpindamiesi švaresne aplinka ir gyventojų sveikata, Vilniaus rajone toliau stipriname oro kokybės stebėjimą. 2026 metais įsigysime oro kokybės stebėjimo stoteles, kurios leis užtikrinti nuolatinę ir tikslią oro taršos kontrolę rajone (šiam tikslui pasitelkiame beveik 97 tūkst. Eur investiciją, iš jų 82 tūkst. Eur Europos Sąjungos lėšos).
Projekto įgyvendinimo metu Pagiriuose (Durpių ir Pagirių g. sankryžoje) bus įrengta aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelė, skirta kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijai aplinkos ore matuoti. Tai leis stebėti individualių namų ir pramonės įmonių sukuriamą aplinkos oro taršą, o matavimų duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams.
Taip pat kiekvienoje seniūnijoje bus įrengti indikatoriniai matuokliai, kurių pagalba bus vertinama bendra aplinkos oro tarša.
Bendruomenės balsas girdimas: sprendžiame gamyklų galimos taršos klausimus
Gindami gyventojų interesus, nuosekliai įsitraukiame į aplinkosaugos klausimų sprendimą ir siekiame, kad bendruomenių susirūpinimas būtų išgirstas ir rimtai įvertintas. Esame įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi saugioje, švarioje ir sveikoje aplinkoje. Deja, praktika rodo, kad ne visi rajone veikiantys verslai geba darniai įsilieti į gyvenamąją aplinką – kai kurių įmonių veikla gyventojams kelia realių problemų dėl nemalonių kvapų, triukšmo ar galimos taršos.
Sulaukę gyventojų skundų dėl UAB „Homanit Lietuva“ ir UAB „Donteks“ veiklos Pagiriuose, taip pat dėl Skaidiškėse įsikūrusių įmonių „EKO perdirbimas“ ir „RetroPlast“, ėmėmės konkrečių veiksmų – organizavome susitikimus su bendruomenių atstovais, teikėme paklausimus ir kreipėmės į kompetentingas institucijas, siekdami įvertinti veiklos teisėtumą bei jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Viešindami problemas ir aktyviai įtraukdami bendruomenes, užtikrinome skaidrumą ir prisidėjome prie to, kad atsakingos institucijos koordinuotai stiprintų aplinkos apsaugos kontrolę.
Roberto Duchnevičiaus inicijuotas pasitarimas dėl su UAB „Homanit Lietuva“ susijusio incidento
Šios pastangos davė rezultatų ir gyventojus pasiekė ilgai laukta žinia – 2026 m. sausio 6 d. UAB „RetroPlast“ nutraukė atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą Skaidiškėse, o vasario 15 d. iš dabartinės veiklavietės taršius veiklos procesus iškėlė ir UAB „EKO perdirbimas“, gaminanti produkciją iš plastiko. Situacija, kuri ilgą laiką nesikeitė dėl formalaus požiūrio, problemų ignoravimo ir biurokratinio neveiklumo, realiai pradėjo keistis, kai Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė nuosekliai stojo ginti gyventojų teisės į švarią ir saugią aplinką.
Susitikimas Skaidiškėse: aptarta įsikūrusių įmonių „EKO perdirbimas“ ir „RetroPlast“ veikla
„Svarbiausia, kad bendromis pastangomis buvo apgintas viešasis interesas, aplinkosauga ir gyventojų teisė į saugią, sveiką gyvenamąją aplinką. Tai pavyzdys, kad atsakingas savivaldos vaidmuo gali išjudinti net ir ilgai stagnavusias situacijas valstybės institucijose“
Robert Duchnevič
Vilniaus rajono darbai prieš invazines rūšis: pavyzdys visai Lietuvai
Džiaugiamės, kad Vilniaus rajono savivaldybė 2025 m. aplinkosaugos reitinge „Biologinė įvairovė“ užėmė pirmąją vietą. Rajone pievos šienaujamos pagal žydėjimo ciklus, vykdomas gyvūnijos monitoringas: stebimos vilkų ir lūšių populiacijos, jų gausos tendencijos, o surinkta informacija nuolat viešinama.
2025 metais Vilniaus rajonas išsiskyrė aktyviu ir nuosekliu darbu invazinių rūšių mažinimo srityje. Darbai neapsiribojo formaliu reagavimu – buvo imtasi realių priemonių ilgalaikiams sprendimams užtikrinti.
Siekiant neleisti plisti invaziniams šliužams Bukiškio kaimo apylinkėse, buvo parengtas ir įgyvendintas 2025–2026 m. šliužų gausos reguliavimo planas. Naikinimo darbų vertė siekia daugiau kaip 53 tūkst. Eur.
Mūsų darbas grindžiamas praktika ir bendradarbiavimu su Vilniaus universitetu: identifikuojame invazinių rūšių židinius, nuosekliai tvarkome teritorijas ir deriname veiksmus su gyventojais. Dėmesys skiriamas ne tik pavieniams atvejams, bet ir populiacijų plitimo prevencijai, siekiant apsaugoti vietines ekosistemas ir žemės naudojimą. Savivaldybė įrodė, kad savivaldos lygmuo gali būti ne pasyvus vykdytojas, o aktyvus sprendimų formuotojas.
Šioje srityje Vilniaus rajonas tapo nacionaliniu pavyzdžiu: kitos savivaldybės kreipiasi dėl praktinių patarimų, o Aplinkos ministerija nurodo mūsų Savivaldybę kaip ekspertą invazinių rūšių naikinimo klausimais.
Taip pat tęsiami Sosnovskio barščio naikinimo darbai Vilniaus rajono seniūnijose. Tam skirta 26,8 tūkst. Eur, tęsiamas naikinimas Paberžės seniūnijos Visalaukės I kaime.
„Invazinės rūšys neatsirado, neišplito per vieną dieną ir neišnyksta per vieną sezoną. Turime būti sąžiningi – gamta jau yra paveikta, o invazinės rūšys turi biologinį pranašumą. Mūsų tikslas nėra pažadėti neįmanomą, o sustabdyti plitimą. Nes jei šiandien nekovosime, rytoj jų bus tiek, kad pasekmės taps nebevaldomos. Tai kaip su infekcija – jos negalima ignoruoti“
Algis Vaitkevičius
Infrastruktūra ir želdynai – kartu, ne priešingai
Praeitais metais Vilniaus rajone pradėtas svarbus, iki šiol nerealizuotas procesas – želdynų inventorizacija, kuri vykdoma pirmą kartą savivaldybės istorijoje. Tai reikšmingas dalykas želdynų apsaugos politikoje, leidžiantis sprendimus grįsti ne pavieniais vertinimais, o duomenimis.
Inventorizacija sudarys pagrindą aiškiai matyti realią Vilniaus rajono želdynų būklę, jų kiekį, vertę ir pasiskirstymą rajono teritorijoje. Tai ypač aktualu seniūnijoms ir bendruomenėms, kurios per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl kelių tiesimo, inžinerinės infrastruktūros plėtros ir renovacijos projektų, kai buvo prarasta reikšminga dalis želdinių.
Taip pat pradėti taikyti atsodinimo ir atkuriamosios vertės principai, užtikrinantys, kad želdinių šalinimas nebūtų galutinis praradimas. Šie principai leidžia ne tik kompensuoti netektis formaliai, bet realiai atkurti aplinkos kokybę, grąžinant želdinius bendruomenėms ir gyvenamosioms teritorijoms.
Savivaldybės pozicija šioje srityje aiški – plėtra negali vykti gyventojų gyvenamosios aplinkos sąskaita. Želdynai vertinami ne kaip trukdis infrastruktūrai, o kaip esminė gyvenimo kokybės dalis, turinti ilgalaikę ekologinę, socialinę ir kraštovaizdinę reikšmę.
Pradėti procesai sudaro pagrindą nuosekliai želdynų apsaugos sistemai, kuri bus toliau plėtojama ir 2026 metais.
Europos metų medžio apdovanojimai Briuselyje: Vilniaus rajone augantis ąžuolas užėmė 10-ąją vietą
Aplinkosauginis švietimas: vienijančios akcijos ir prasmingi darbai
Tvarus rytojus prasideda šiandien, todėl toliau investuojame į aplinkosauginį švietimą, skatindami visuomenės sąmoningumą, atsakingą ir tvarų vartojimą. Praeitais metais įvairioms švietėjiškoms veikloms skirta apie 21,3 tūkst. Eur.
Kaip ir kasmet, balandį Vilniaus rajono seniūnijos kartu su gyventojais, įstaigomis ir organizacijomis aktyviai įsitraukė į nacionalinę aplinkos švarinimo akciją „Darom“. Per dvi dienas visame rajone buvo sutvarkyta apie 30 viešųjų vietų – parkų, pakrančių, miškelių ir kitų gyventojų pamėgtų erdvių. Taip pat organizuoti protmūšiai apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir tvarumą švietimo įstaigose.
„Vilniaus rajono gyventojai dar kartą įrodė – kai susivienijame, galime nuveikti daug!“
Robert Duchnevič
Tarptautinio projekto rezultatas – dronas oro taršai stebėti
Bendradarbiaujant su Gižycko valsčiumi (Lenkija) įgyvendinome reikšmingą tarptautinį aplinkosauginį projektą. 2025 m. kartu su partneriais iš Lenkijos organizavome kelias pagrindines veiklas. Gegužę Nemenčinėje vyko „Švarios planetos šventė“ – pakeliui iki Gėlos ežero dalyviai rinko šiukšles, o vėliau dalyvavo edukacinėse paskaitose ir praktinėse veiklose Asvejos regioniniame parke.
„Švarios planetos šventė“ Nemenčinėje
Pagal projektą įgijome droną oro taršai stebėti. Šis modernus įrenginys leidžia tiesiogiai matyti oro taršos pokyčius, stebėti poveikį aplinkai. Dronas tapo ne tik technologiniu sprendimu, bet ir simboliu, kad Vilniaus rajonas drąsiai taiko naujas priemones savo aplinkos apsaugos veikloje.
Gižycke taip pat vyko tarptautinis renginys – „Pasaulio tvarkymo“ akcija ir festivalis „Už Žemę“, kuriame dalyviai dalyvavo atliekų rinkimo akcijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir edukacinėse veiklose. Taip pat įgyvendintos dvi stovyklos, tiek Gižycke, tiek Vilniaus rajone, jaunimui.
Vizitas Gižycko valsčiuje (nuotr. Gižycko valsčiaus ir Kamil Koletyński)
„Šis projektas mums suteikė galimybę mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimi ir kartu ieškoti tvarių sprendimų, kaip gyventi darniau su gamta“
Algis Vaitkevičius
Augantis gyventojų sąmoningumas – švaresnis Vilniaus rajonas
Švaresnė ir saugesnė aplinka prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių ir atsakingo požiūrio į atliekas. Džiaugiamės, kad vis daugiau gyventojų tinkamai rūšiuoja atliekas. 2025 m. Vilniaus rajone surinkta apie 23,6 % daugiau lėšų už atliekų tvarkymą nei 2024 metais. Šis augimas mums suteikia galimybę dar labiau prisidėti prie atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimo rajone, investuojant į pažangesnius ir efektyvesnius sprendimus bei paslaugų kokybės didinimą gyventojams. Džiugu ir tai, kad 2025 m. surinkta 3 %. mažiau mišriųjų atliekų negu 2024 m. Tai rodo gyventojų sąmoningumą rūšiuojant atliekas.
2025 m. atliekų rūšiavimo ir gyventojų sąmoningumo svarbą išryškino sostinėje veikiančioje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, į kurią yra pristatomos visos mišrios komunalinės atliekos iš Vilniaus apskrities savivaldybių, kilęs gaisras. Gaisro mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pasekmės pareikalavo labai daug vežėjų, operatoriaus, savivaldybių bei gyventojų pastangų, kad atliekų tvarkymas vyktų nepertraukiamai ir sklandžiai. Dėl šio įvykio buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Nemokama pagalba tvarkant stambiąsias atliekas
Jau daugiau kaip dešimtmetį rūpinamės, kad Vilniaus rajono gyventojams būtų paprasta ir patogu tinkamai sutvarkyti stambias bei pavojingas atliekas – surinkimas vyksta tiesiai iš namų, tereikia iš anksto užsiregistruoti. Šia nemokama paslauga naudojasi vis daugiau namų ūkių, o 2025 metais gyventojai atidavė rekordinį kiekį stambiųjų atliekų. Tai tik dar kartą parodo bendruomenės sąmoningumą ir norą tvarkytis atsakingai – iš viso surinkta beveik 640 tonų atliekų, t. y. 45 % daugiau nei 2024 metais ir net 70 % viršija 2023-iųjų rezultatus. Be to, gyventojai aktyviai priduoda ir pavojingąsias atliekas (jų 2025 m. surinkta 12,57 tonų), taip užtikrindami saugią ir švarią aplinką visiems.
Nemokamas asbesto atliekų surinkimas – išskirtinė galimybė rajono gyventojams
Vilniaus rajono savivaldybė jau šešerius metus vykdo aplinkosauginę akciją, suteikdama gyventojams galimybę saugiai ir nemokamai priduoti asbesto turinčių gaminių. Tokia galimybė pasiekiama tik kai kuriose savivaldybėse, o daugelyje kitur žmonėms už tai tenka mokėti – tiek už išvežimą, tiek už atliekų priėmimą sąvartyne ar didelių gabaritų aikštelėse. Per šį laikotarpį gyventojai jau saugiai perdavė tinkamai sutvarkyti daugiau nei 3 tūkst. asbesto atliekų. Vien per 2025 metus sulaukėme 601 prašymo, o 2026 metais planuojama surinkti, transportuoti ir saugiai pašalinti apie 1 200 tonų asbesto atliekų, taip prisidedant prie saugesnės ir švaresnės gyvenamosios aplinkos visiems.
Rūšiavimas tampa paprastesnis: tūkstančiai naujų priemonių namų ūkiams
Skatindami gyventojus atsakingai rūšiuoti atliekas, 2025 metais išdalijome beveik 7 tūkst. rulonų maišelių maisto atliekoms. Taip pat įsigijome 12 000 konteinerių komplektų – viename konteineryje rūšiuojamos stiklo pakuotės, o kitame – popieriaus, plastiko ir metalo pakuotės. Gyventojams taip pat buvo išdalinta 5 000 kompostavimo dėžių, kurios padeda mažinti atliekų kiekį ir gaminti natūralų kompostą sodui ar daržui.
Dar 2023 metais pradėjome pirmųjų konteinerių tekstilės atliekoms įrengimą, o šiandien rajone jų jau yra 77. 2025 m. tekstilės atliekų surinkta beveik 33 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Planuojame ir toliau didinti jų kiekį gyvenvietėse, kad gyventojams būtų patogu rūšiuoti ir dar labiau tausoti aplinką.
„Investuojame į sprendimus, kurie rūšiavimą padaro patogų ir prieinamą kiekvienam. Aprūpindami gyventojus reikiamomis priemonėmis, ne tik mažiname atliekų kiekį, bet ir kartu ugdome atsakingą bendruomenę, kuriai rūpi Vilniaus rajono ateitis“
Dr. Danuta Narbut
Planuojamos naujos didelių atliekų surinkimo vietos
Norime, kad gyventojai galėtų patogiai ir saugiai perduoti atliekų tvarkytojams dideles ar pavojingas atliekas, todėl planuojame Vilniaus rajone įrengti dar tris didelių gabaritų surinkimo aikšteles. Savivaldybė naujų aikštelių įrengimui numato skirti daugiau nei 370 tūkst. Eur. Preliminarios joms numatytos vietos: Anavilio k. (Paberžės sen.), Merešlėnų k. (Pagirių sen.), Nemėžio mstl. (Nemėžio sen.).
Įgyvendinant didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių projektą, bendruomenės bus aktyviai kviečiamos dalyvauti projektų viešinimo renginiuose – susipažinti su sprendiniais, pamatyti konkrečias vizualizacijas, užduoti visus rūpimus klausimus ir gauti aiškius atsakymus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų išsklaidytos išankstinės baimės ir stereotipai apie tokio tipo aikšteles, parodant, jog tai gali būti tvarkingi, estetiški objektai, kurie realiai prisideda prie švaresnės aplinkos ir patogesnio atliekų tvarkymo.
Šiuo metu Vilniaus rajono teritorijoje veikia 3 DGASA aikštelės (Sudervės, Sužionių ir Šatrininkų seniūnijose) ir viena žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė Pakryžės kaime (Sužionių seniūnijoje). Vilniaus rajono gyventojai taip pat gali naudotis ir Vilniaus mieste esančiomis aikštelėmis. Pastebima, kad DGASA aikštelių populiarumas tarp gyventojų kasmet sparčiai auga. Tai rodo, kad rajono žmonės vis labiau rūpinasi aplinka ir nori atsakingai tvarkyti atliekas, o ne palikti jas miškuose, pakelėse ar kitose neleistinose vietose.
„Man svarbu, kad žmonės ne tik girdėtų apie projektus, bet ir galėtų juos pamatyti, suprasti ir jaustis jų dalimi. Kviesime bendruomenes ateiti, klausti, diskutuoti ir įsitikinti, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nėra problema – tai sprendimas, kuris padeda mums gyventi švaresnėje ir tvarkingesnėje aplinkoje“
Robert Duchnevič
2025 m. taip pat sprendėme atliekų tvarkymo infrastruktūros klausimus sodų bendrijose. Sodų bendrijų teritorijose planuotas pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių projektas šiuo metu laikinai sustabdytas, kadangi rengdami projektą pastebėjome rizikas, su kuriomis jau yra susidūrusios kitos šalies savivaldybės, turinčios pusiau požeminių aikštelių tinklus – kai kur netinkami techniniai sprendimai skatino graužikų daugėjimą ir kėlė sanitarines problemas.
Siekdami išvengti kitų savivaldybių patirtų pasekmių bei užtikrinti aukščiausius kokybės, higienos ir saugumo standartus, šiuo metu peržiūrime techninius sprendinius, vertiname alternatyvas ir ieškome geriausio, ilgalaikę naudą gyventojams užtikrinančio sprendimo.
„Prieš žengdami kitą žingsnį, norime įsitikinti, kad projektas nekels jokios grėsmės gyventojams ar aplinkai“
Dr. Danuta Narbut
Naujos iniciatyvos gyvūnų gerovei užtikrinti
2025-ieji tapo lūžio metais gyvūnų gerovės srityje Vilniaus rajone. Praėjusiais metais žengėme didelį žingsnį stiprindami gyvūnų apsaugos politiką. Įsteigėme gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimų koordinavimo grupę, kad galėtume jungti įvairių institucijų ir organizacijų kompetencijas, gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei koordinuoti prevencines ir reagavimo priemones.
Rajone startavo iniciatyva „ZOOpatrulis“ – tai Savivaldybės specialistų komanda, kuri rūpinasi gyvūnų gerove, padeda gyvūnams ir jų šeimininkams bei sprendžia su gyvūnais susijusias problemas visame rajone. Komanda gelbėjo augintinus iš nepalankių laikymo sąlygų, rūpinosi beglobiais, sužeistais ir bešeimininkiais gyvūnais.
Pirmą kartą pradėjome nemokamą augintinių ženklinimo mikroschemomis iniciatyvą – mūsų specialistai lankėsi seniūnijose ir paženklino 355 gyvūnus: kates, šunis ir šeškus. Ši akcija suteikia gyventojams galimybę patogiai ir saugiai paženklinti savo augintinį netoli namų, planuojame ją tęsti ir ateityje.
Augintinių ženklinimas (nuotr. Liudas Masys)
Tęsdami gyvūnų gerovės iniciatyvas, pirmą kartą organizavome šventę „ZOOfiesta 2025“, kurioje galėjo dalyvauti visi gyventojai su savo augintiniais. Be to, ZOOpatrulio komanda žmonėms, kuriems reikia pagalbos dėl įvairių negalių, surengė paskaitą apie šunis asistentus ir vedlius.
ZOOfiesta (nuotr. Liudas Masys)
2025 m. rajone taip pat startavo beglobių kačių sterilizacijos ir kastracijos programa „Paleisk – sterilizuok – paleisk (PSP)“. Laukinės katės ir katinai buvo pagauti į gaudykles, vežti į veterinarijos klinikas, sterilizuoti ar kastruoti ir grąžinti į tą pačią, jiems artimą, vietą. Pirmą kartą kvietėme gyventojus prisidėti prie atsakingos beglobių kačių priežiūros ir įrengti kačių šėryklas savo gyvenvietėse, taip aktyviai įtraukiant bendruomenę į gyvūnų gerovės puoselėjimą. Per praėjusius metus jų buvo įrengtos 5.
„Vilniaus rajonas tvariai keičiasi įvairiose srityse – nuo infrastruktūros, atliekų tvarkymo iki aplinkos apsaugos, o gyvūnų gerovės stiprinimas yra dar vienas įrodymas, kad pokytis neapsiriboja vien žodžiais“
Vytautas Vansavičius
„Gyvūnų ženklinimas nėra rekomendacija – tai įstatymu nustatyta pareiga kiekvienam, turinčiam augintinį, galiojanti jau penkerius metus. Tačiau mums svarbu ne bausti, o padėti ir kalbėtis su žmonėmis, griauti mitus ir skatinti atsakingą požiūrį į gyvūno laikymą. Todėl, nors tai kiekvieno šeimininko atsakomybė, imamės papildomų priemonių ir organizuojame nemokamas gyvūnų ženklinimo akcijas tiems gyventojams, kurie susiduria su finansiniais ar kitais sunkumais. Mūsų tikslas – ne formalus reikalavimų vykdymas, o reali gyvūnų gerovė ir saugesnė aplinka visiems“
Vytautas Vansavičius
