„Gyventojų skaičiaus augimas patvirtina Vilniaus rajono kryptingą vystymąsi ir jo patrauklumą čia gyventi. Tai yra nuoseklios ir atsakingos, į žmogų orientuotos Savivaldybės politikos rezultatas. Suprantame, kad auganti bendruomenė lemia ir didėjančius poreikius, tačiau būtent šis augimas stiprina Savivaldybės galimybes kurti dar aukštesnę gyvenimo kokybę“
Meras Robert Duchnevič
SENIŪNIJŲ AUGIMO TENDENCIJOS: KUR KURIASI NAUJAKURIAI?
Gyventojų skaičius sparčiausiai ir toliau auga arčiau sostinės esančiose seniūnijose.
Didžiausią augimą iš 23 seniūnijų jau kelis metus iš eilės fiksuoja Avižienių seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą deklaravo dar beveik 1,4 tūkst. asmenų, o šiuo metu bendras deklaruotų gyventojų skaičius siekia beveik 19,5 tūkst.
Antroje vietoje pagal gyventojų prieaugį – Riešės seniūnija, 2025 m. gyvenamąją vietą čia deklaravo dar 440 gyventojų (iš viso 9,3 tūkst.), o trečioje vietoje rikiuojasi Nemėžio seniūnija su beveik 11 tūkst. gyventojų (+405 gyventojai). Gyventojų augimas jau kelerius metus stebimas ir Mickūnų seniūnijoje. Aktyviai kuriantis naujakuriams, čia gyvenamąją vietą praeitais metais iš viso deklaravo beveik 7,2 tūkst. gyventojų.
Didžiausios seniūnijos (pagal gyventojų skaičių): Avižienių (19,5 tūkst.), Nemėžio (10,9 tūkst.), Zujūnų (9,7 tūkst.), Riešės (9,3 tūkst.), Pagirių (7,9 tūkst.).
Mažiausios seniūnijos (pagal gyventojų skaičių): Sužionių (1,6 tūkst.), Medininkų (1,1 tūkst.), Buivydžių (0,9 tūkst.).
Vilniaus rajono žemėlapis: gyventojų skaičius seniūnijose 2025 m. (2026 m. sausio 1 d. duomenimis)
Didžiausios seniūnijos nuolat auga, tai puikiai iliustruoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos plėtra. Žemės ūkio paskirties sklypai vis dažniau keičiami į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. 2025 m. ryškiausi pokyčiai buvo Nemėžio, Avižienių, Riešės, Mickūnų ir Zujūnų seniūnijose. Ši sparti plėtra lemia, kad būtent šiose augančiose gyvenvietėse būtina skirti ypatingą dėmesį infrastruktūros gerinimui ir viešųjų paslaugų kūrimui.
Tuo pat metu pasienio seniūnijose gyventojų skaičius auga lėčiau arba mažėja, todėl čia reikia ypatingų sprendimų. Mero R. Duchnevičiaus vizija apima verslui patrauklių teritorijų vystymą, siekiant pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas ir skatinti inovacijas.
Norint gerinti gyventojų kasdienybę, šiose seniūnijose planuojama kurti viešųjų paslaugų ir verslo centrus – tai leistų paslaugas gauti arčiau namų, išvengiant kelionių į kitas seniūnijas ar sostinę. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui, kuris padeda išlaikyti darbo vietas.
2025 metais tęsėme mūsų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą. Šį pavasarį planuojame pristatyti pakeitimus, ir tikimės, kad rengėjo atliekamas koregavimo procesas bus užbaigtas iki 2026 m. pabaigos.
Atlikus korekcijas, bus pašalinti neaktualūs, pertekliniai ar tarpusavyje nesuderinti sprendiniai, kurie trukdo racionaliai naudoti teritorijas ir stabdo tiek Savivaldybės, tiek privačias investicijas. Siekiame sukurti aiškią, nuoseklią ir teisiškai pagrįstą teritorijų planavimo sistemą, kuri užtikrintų tvarią urbanistinę plėtrą, efektyvesnį inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymą bei geresnį viešojo ir privataus intereso interesų suderinimą. Patvirtinę dabartinio bendrojo plano koregavimą, pradėsime rengti naują Savivaldybės bendrąjį planą.
„Siekiame, kad rajono augimas būtų palaikomas, darnus ir kurtų kokybišką gyvenamąją aplinką tiek esamiems, tiek būsimiems gyventojams. Tam būtinas atsakingas teritorijų planavimas, subalansuota infrastruktūros plėtra ir apgalvoti sprendimai, kad spartus augimas netaptų chaotiškas“
Algis Vaitkevičius
AUGANT GYVENTOJŲ SKAIČIUI, PLEČIASI IR MIESTELIŲ TINKLAS
Sparčiai augant gyventojų skaičiui, rajone net 10 kaimų įgijo miestelių statusą. Prie anksčiau miestelio statusą turėjusių Bezdonių, Maišiagalos, Mickūnų ir Šumsko 2025 metų pabaigoje prisijungė šios sparčiai besivystančios gyvenvietės: Avižieniai, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės bei Zujūnai. Taip pat dalis viensėdžių tapo kaimais.
„2025 m. nustačius tikslias Vilniaus rajono gyvenamųjų vietovių ribas, sudarėme sąlygas sklandesnei teritorijų plėtrai, infrastruktūros vystymui, aiškiam adresų suteikimui ir efektyvesniam planavimui. Rezultatas – net 60 proc. mažiau gyventojų, deklaruojančių gyvenamąją vietą netiksliais adresais“
Robert Duchnevič
VILNIAUS RAJONE NAMUS ATRANDA IR ŽMONĖS, IR VERSLAS
Vilniaus rajonas tampa vis labiau patrauklesnis verslui ir investicijoms, tai parodo didėjantys specialiųjų reikalavimų ir leidimų statybai išdavimo skaičiai visuomeniniams pastatams. Tam reikšmingą įtaką daro kasmet plečiama kelių ir inžinerinių tinklų infrastruktūra rajone bei augančios žemės kainos Vilniaus mieste.
Dėl šių priežasčių sparčiai daugėja logistikos, sandėliavimo ir paslaugų paskirties pastatų statybos projektų. Jau išduoti specialieji reikalavimai statinių projektavimui leidžia prognozuoti, kad statybų tempai artimiausiais metais išliks stabiliai aukšti. Be to, naujai kuriami objektai generuoja papildomas darbo vietas – tai dar labiau didina surenkamų mokesčių dalį ir leidžia užtikrinti tvarią rajono plėtrą.
Nuoseklų rajono augimą patvirtina ir statistika: 2025 metais Savivaldybė patenkino 1,3 tūkst. prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus (SLD).
Augantis išduodamų SLD skaičius sukuria tiesioginę naudą rajonui: per surenkamą infrastruktūros plėtros įmoką pildomas biudžetas, o šios lėšos grįžta gyventojams per kokybiškesnę inžinerinę infrastruktūrą, kurios poreikis natūraliai didėja augant gyventojų skaičiui.
Remiantis 2025 m. gruodžio mėnesio duomenimis, savivaldybės biudžetą papildė daugiau nei 5,8 mln. Eur. Didžiausios įmokų sumos pagal seniūnijas buvo sugeneruotos sparčiausiai augančiose Avižienių, Nemėžio ir Riešės vietovėse. Lyginant su 2024 metais, infrastruktūros plėtros įmokų aktų apskaičiuota beveik 2 proc. daugiau. Per šį laikotarpį 6 mokėtojai buvo atleisti nuo įmokų mokėjimo – jie atitiko savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus dėl atleidimo nuo įmokos mokėjimo.
Surenkamos infrastruktūros plėtros lėšos naudojamos Savivaldybės infrastruktūros plėtros projektams finansuoti: 2025 metais lėšos skirtos švietimo įstaigoms modernizuoti ir plėsti, susisiekimo infrastruktūrai gerinti, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumui didinti, laisvalaikio ir sporto erdvėms kurti, komunalinio ūkio infrastruktūrai plėtoti ir kt.
2025-aisiais Savivaldybė patvirtino projektus, tiesiogiai atliepiančius aktualiausius bendruomenės poreikius. Išduoti leidimai vystyti šiuolaikišką švietimo, sveikatos priežiūros bei kultūros infrastruktūrą. Taip pat išduoti specialieji reikalavimai prekybos, paslaugų, elektros tinklų ir kitų paskirčių objektams.
Suvokiame, kad šalia verslo plėtros tenka atsakomybė užtikrinti, jog šis augimas nepažeistų gyventojų interesų ir jų gyvenimo kokybės. Todėl palaikome nuolatinį dialogą su potencialiais verslų atstovais: konsultuojame juos ir patariame, kokie sprendimai būtų naudingiausi ir reikalingiausi, atsižvelgiant į rajono plėtrą.
„Vilniaus rajonas tampa vieta, kurioje savo ateitį planuoja ne tik šeimos, bet ir verslas. Verslo plėtra ir naujos investicijos tiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės – kuriamos darbo vietos arčiau namų, plečiasi paslaugų prieinamumas, stiprėja vietos ekonomika. Tai leidžia mums užtikrinti patogesnę ir kokybiškesnę kasdienę aplinką kiekvienam Vilniaus rajono gyventojui. Tikiu atsakingu verslu, kuris gerbia bendruomenės ramybę bei aplinką ir supranta, kad ilgalaikė sėkmė įmanoma tik per abipusį pasitikėjimą“
Robert Duchnevič
