*alt_site_homepage_image*

Kalvelių

decoration
Bažnyčios g. 7a, Kalvelių k., LT-13149 Vilniaus r.
Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Priėmimo dienos

Antradieniais 8.00–12.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00–12.00 val.

Papildomos gyventojų prašymų ir skundų priėmimo valandos

Antradieniais 7.00–8.00 val.
Penktadieniais 7.00–8.00 val.

Seniūnė: Olia Lukaševič, seniūno pavaduotoja, l. e. seniūno pareigas
Tel. +370 5 249 5240

Kalvelių seniūnija yra Vilniaus rajono pietryčiuose, pasienyje su Baltarusija. Ji ribojasi su kaimyninėmis Medininkų, Rukainių, Mickūnų, Lavoriškių, Šatrininkų seniūnijomis ir su Baltarusijos Respublika.

Seniūnijos plotas: 11 894 ha, iš jų 7 350 ha užima žemės ūkio naudmenos, 3 770 ha – miškai, 774 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai. Kalvelių seniūnijoje gyvena 4 134 gyventojai (2025 m. sausio 1 d. duomenys). Seniūnijos teritorijoje yra 32 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Kalveliai, Kena, Pakenė, Šumskas. 

Seniūnijos istorija. Kalvelių gyvenvietės istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. 1882 metais čia buvo šešios parduotuvės ir apie 200 gyventojų. Tuo tarpu esanti už trijų kilometrų nuo Kalvelių Šumsko gyvenvietė – tai tikra istorija. 1618 metais Šumską įsigijo dvarininkas Kazimieras Šumskis ir dvarą pavadino savo vardu. 1696 metais jo sūnus įsteigė bažnyčią ir pasikvietė brolius dominikonus, kurie įkūrė parapijos mokyklą. Jiems Mykolas Šumskis atidavė ir Kuosinės dvarą. Dominikonai iki 1789 metų pastatė naują vėlyvo baroko stiliaus mūrinę bažnyčią, kuri tarnauja tikintiesiems iki šiol. 1892 m. Šumske buvo atidaryta ligoninė. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Šumskas buvo valsčiaus centras. 1996 metais, kai buvo švenčiamos Šumsko šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios įkūrimo 300-osios metinės, miestelio gyventojai pastatė ant kalvos tris kryžius.

Herbas. Kalvelių herbas buvo patvirtintas 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretu Nr. 1K-1153. Kalvelių herbe atsispindi kalvystės motyvai. „Kalvelių“ pavadinimas kilęs nuo žodžio „kalvis“ (lenkiškai – kowal). Plačiau apie Kalvelių herbo etaloną – čia. 

Seniūnijoje veikia: Kalvelių „Aušros“ gimnazija, Kalvelių S. Moniuškos gimnazija, Kalvelių vaikų lopšelis-darželis, Šumsko pagrindinė mokykla, Pakenės Č. Milošo pagrindinė mokykla, sporto aikštynas Kalveliuose, dvi sporto aikštelės Kenos k. ir Šumsko mstl., sporto klubas „Ave.Ko“, dvi bibliotekos, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, Kalvelių kultūros centras, Kalvelių ambulatorija, vaistinė, Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Kuosinės socialinės globos namai, gaisrinė, girininkija, muitinė, Kenos užkarda, Pakenės ir Kenos k. geležinkelio stotys, Šumsko kultūros centras.

Kalvelių seniūnijoje esančios koplyčios: koplyčia prie Kalvelių S. Moniuškos gimnazijos, koplyčia prie Šumsko pagrindinės mokyklos, Kalvelių k. Rožinio koplyčia, Trijų Kryžių kalnas. Seniūnijos teritorijoje veikia 3 bažnyčios: Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia, Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia, Šumsko Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia bei Šumsko mstl. Piligrimų namai. 

Teritorijoje veikiančios įmonės: žuvininkystės ūkis UAB „Akvilegija“, veterinarijos gydykla, gyvūnų globos prieglauda, A. Kovalevskio PĮ „Aladin“ ir kt.

Kalvelių  gamta ir istoriniai paminklai. 2000 m. Kalveliuose pastatyta pirmoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo bažnyčia. Projekto autoriai architektai Tadeušas Derliatka (Tadeusz Derlatka) iš Radom miesto (Lenkija) ir Mečislavas Jagusinskas iš Vilniaus. Bažnyčia mūrinė, turinti modernaus stiliaus bruožų. 2007 m. šalia bažnyčios iškilo pirmasis Lietuvoje bronzinis paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Lėšas paminklui kelis metus rinko vietos skautai. Aukojo visi parapijiečiai. Paminklas buvo nulietas Lenkijoje ir atvežtas į Kalvelius.

Kalvelių seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, žuvininkystė, muitinės paslaugos.