*alt_site_homepage_image*

Mickūnų

decoration
Mickūnų g. 3, Mickūnų mstl., LT-13115 Vilniaus r.
Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Priėmimo dienos

Antradieniais 13.00–17.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00–12.00 val.

Papildomos gyventojų prašymų ir skundų priėmimo valandos

Antradieniais 7.00–8.00 val.
Ketvirtadieniais 7.00–8.00 val. 

Seniūnas: Daniel Žamoit, Teisės skyriaus vyr. specialistas, l. e. Mickūnų sen. seniūno pareigas, tel. +370 5 272 0327

Mickūnų seniūnija yra įsikūrusi 17 km nuo Vilniaus centro prie Polocko plento. Ji ribojasi su Vilniaus rajono Lavoriškių, Šatrininkų, Kalvelių seniūnijomis bei Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnija. Seniūnijos 54 kmplote išsidėstę 34 kaimai. Juose pagal 2024 m. sausio 1 d. duomenis savo gyvenamąją vietą deklaravo 6 731 gyventojas. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Mickūnai, taip pat Galgiai, Skaisteriai, Uosininkai I.

Herbas: 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K-1561 patvirtino Mickūnų herbą. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė giliai banguojanti juostelė ir trys auksinės septyniakampės žvaigždės, viena virš juostelės, dvi – po ja. Skydo lauko mėlyna spalva simbolizuoja ne tik švarią ir gražią gamtą, bet ir išmintį. Sidabrinė banguota juostelė vaizduoja pro Mickūnus tekančią vingiuotą Vilnią (sidabrinė – vandens spalva). Iš dalies juosta primena Mickūnų vardo pirmąją raidę. Trys auksinės žvaigždės – kadaise gyvenę trys žymūs Vilniaus universiteto auklėtinai, to meto šviesuoliai, daug nusipelnę krašto mokslui, medicinai, šveitimui ir literatūrai.

Mickūnų herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Seniūnijos istorija:  Apie tai, kad Mickūnų apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo I tūkstantmečio pradžia datuojamas Uosininkų III piliakalnis. Rašytiniuose šaltiniuose Mickūnai kaip gyvenvietė ir dvaras minimi XV amžiaus pradžioje. Tuo metu gyvenvietė priklausė Vilniaus kapitulai. 1744 m. čia buvo pastatyta bažnyčia – dabartinės bažnyčios prototipas. Iki XVIII amžiaus Mickūnai buvo kunigaikščio Puzino nuosavybė, o 1818 metais jie atiteko Augustui Liudvikui Bekiu (1771–1824), Vilniaus Universiteto medicinos profesoriui, skiepų nuo raupų išradėjui. Profesorius A. L. Bekiu buvo Julijaus Slovackio patėvis. Iki šiol išlikęs jam priklausęs namas (Pirties g.). Jaunas poetas dažnai lankydavosi Mickūnuose. 1802 m. Mickūnuose gimė Stanislavas Moravskis (mirė 1853 m.), Filaretų ir Filomatų draugijos narys, gydytojas, etnografas bei puikių memuarų autorius. 1826 metais pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri 1871–1915 metais buvo paversta stačiatikių cerkve. 1867 metais atidaryta pradinė mokykla, kuri buvo viena iš 100 mokyklų, atidarytų Juzefo Pilsudskio iniciatyva. XIX amžiaus pabaigoje Mickūnai buvo valsčiaus centru. Čia veikė malūnai, lentpjūvės bei spirito varykla. Bažnyčia buvo grąžinta katalikams ir 1923 metais įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo Mickūnai tapo miesteliu. Nuo 1993 m. veikia Mickūnų vidurinė mokykla.

Seniūnijoje veikia: Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Mickūnų gimnazija Mickūnų miestelyje ir Šv. Jono Bosko gimnazija Egliškių kaime, 2 vaikų darželiai (kuriuose ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis), 2 bibliotekos – Galgių k. ir Mickūnų mstl., ambulatorija, Vilnios hidrografinis draustinis, VĮ Vilniaus miškų urėdija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinė, parduotuvės, 1 prekybos paviljonas, autoservisai, kavinės. Taip pat Mickūnų seniūnijoje yra įrengtos 4 vaikų žaidimo aikštelės – Mickūnų mstl., Skaisterių k., Galgių k., Egliškių k.

Suaugusieji, jaunimas bei vaikai linksmai bei turiningai savo laiką gali praleisti Mickūnų bendruomenės namuose. Bibliotekoje, kuri įsikūrusi Mickūnų bendruomenės namuose veikia kompiuterinis centras, kur vaikai, jaunimas ir suaugę esant poreikiui gali naudotis nemokamo interneto paslaugomis. Taip pat Mickūnų seniūnijoje aktyviai veikia dvi bendruomenės – Mickūnų bendruomenė ir Mickūnų jaunimo bendruomenė.

Mickūnų seniūnijos teritorijoje veikiantys ansambliai „Truskaweczka“, „Niwa“, „Przyjaciele“, „Iskry“, „Gracja“ ir „Mickunianka”.

Teritorijoje veikiančios įmonės: „Šotopa“ (prekyba maisto ir ne maisto produktais), „Kairėnai“(mediena ir jos gaminiai), „Norfa“ (prekybos centras), „Herata“ (krovinių pervežimas), „Palink“ (IKI Prekybos centras), „Dylas“ ( vaikų žaidimo aikštelių gamyba ir įrengimas), „Akvapona“ (žuvų auginimas), UAB „Optika ir technologija” (dirbtiniai tvenkiniai, fontanai, individualūs baseinai, lauko baseinai, masažinės vonios, terapiniai baseinai, visuomeniniai baseinai) ir kt.

Gamta ir istoriniai paminklai: Mickūnų seniūnijoje Uosininkų III kaime prasideda Vilniaus hidrografinis draustinis – negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa. Draustinis įkurtas 1992 metais.

Uosininkų III piliakalnis (Zamkowa Góra) datuojamas jau I tūkst., įrengtas atskiroje kalvoje, kuri iš visų pusių yra apsupta pelkėmis. Aikštelė ovali, 48x22 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 6 m aukščio, PV šlaitas nuolaidus, 2 m aukščio. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku.

Mickūnų seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: logistikos paslaugos, gyventojų aptarnavimas.