Priėmimo dienos
Antradieniais 13.00–17.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00–12.00 val.
Papildomos gyventojų prašymų ir skundų priėmimo valandos
Antradieniais 7.00–8.00 val.
Ketvirtadieniais 7.00–8.00 val.
Seniūnas: Daniel Žamoit
Tel. +370 5 272 0327
Mickūnų seniūnija yra įsikūrusi 17 km nuo Vilniaus centro prie Polocko plento. Ji ribojasi su Vilniaus rajono Lavoriškių, Šatrininkų, Kalvelių seniūnijomis bei Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnija. Seniūnijos 54 km2 plote išsidėstę 34 kaimai. Juose pagal 2025 m. sausio 1 d. duomenis savo gyvenamąją vietą deklaravo 6 956 gyventojai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Mickūnai, taip pat Galgiai, Skaisteriai, Uosininkų I k.
Herbas. 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K-1561 patvirtino Mickūnų herbą. Sidabrinė banguota juostelė vaizduoja pro Mickūnus tekančią vingiuotą Vilnią. Plačiau apie herbą – čia.
Seniūnijos istorija. Apie tai, kad Mickūnų apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo I tūkstantmečio pradžia datuojamas Uosininkų III piliakalnis. Rašytiniuose šaltiniuose Mickūnai kaip gyvenvietė ir dvaras minimi XV amžiaus pradžioje. Tuo metu gyvenvietė priklausė Vilniaus kapitulai. 1744 m. čia buvo pastatyta bažnyčia – dabartinės bažnyčios prototipas. Iki XVIII amžiaus Mickūnai buvo kunigaikščio Puzino nuosavybė, o 1818 metais jie atiteko Augustui Liudvikui Bekiu (1771–1824), Vilniaus Universiteto medicinos profesoriui, skiepų nuo raupų išradėjui. Profesorius A. L. Bekiu buvo Julijaus Slovackio patėvis. Iki šiol išlikęs jam priklausęs namas (Pirties g.). Jaunas poetas dažnai lankydavosi Mickūnuose. 1802 m. Mickūnuose gimė Stanislavas Moravskis (mirė 1853 m.), Filaretų ir Filomatų draugijos narys, gydytojas, etnografas bei puikių memuarų autorius. 1826 metais pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri 1871–1915 metais buvo paversta stačiatikių cerkve. 1867 metais atidaryta pradinė mokykla, kuri buvo viena iš 100 mokyklų, atidarytų Juzefo Pilsudskio iniciatyva. XIX amžiaus pabaigoje Mickūnai buvo valsčiaus centru. Čia veikė malūnai, lentpjūvės bei spirito varykla. Bažnyčia buvo grąžinta katalikams ir 1923 metais įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo Mickūnai tapo miesteliu. Nuo 1993 m. veikia Mickūnų vidurinė mokykla.
Seniūnijoje veikia: Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Mickūnų gimnazija Mickūnų miestelyje ir Šv. Jono Bosko gimnazija Egliškių kaime, 2 vaikų darželiai, Mickūnų bendruomenės namai, 2 bibliotekos – Galgių k. ir Mickūnų mstl., ambulatorija, Vilnios hidrografinis draustinis, VĮ Vilniaus miškų urėdija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinė ir kt.
Teritorijoje veikiančios įmonės: „Šotopa“, „Kairėnai“, „Norfa“, „Lidl“ „Herata“, „Palink“ (IKI Prekybos centras), „Dylas“, „Akvapona“, UAB „Optika ir technologija” ir kt.
Gamta ir istoriniai paminklai. Mickūnų seniūnijoje Uosininkų III kaime prasideda Vilniaus hidrografinis draustinis – negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa. Draustinis įkurtas 1992 metais.
Uosininkų III piliakalnis (Zamkowa Góra) datuojamas jau I tūkst., įrengtas atskiroje kalvoje, kuri iš visų pusių yra apsupta pelkėmis. Aikštelė ovali, 48x22 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 6 m aukščio, PV šlaitas nuolaidus, 2 m aukščio. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku.
Mickūnų seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: logistikos paslaugos, gyventojų aptarnavimas.
Polski
Русский
English
