
Glitiškės – tai gyvenvietė turtinga istorija, dvasiniu ir kultūriniu paveldu. Čia nuo senų laikų veikė dominikonų vienuolynas, kuris formavo vietos gyventojų religinį gyvenimą ir švietimą. Glitiškėse stovi dvaras (neogotikos stilius) – vienas svarbiausių kultūrinių architektūros paminklų, liudijantis krašto istorinę raidą ir bajorišką praeitį. XIX a. gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 metų sukilime, parodydami savo tautinį sąmoningumą ir ryžtą kovoti už laisvę. Šiandien Glitiškės – tai gyvybinga ir vieninga bendruomenė, sauganti istorinę atmintį, puoselėjanti kultūrą bei vertybes, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Herbo raudoname lauke vaizduojamas ąžuolas su šaknimis, simbolizuojantis Glitiškėse augantį valstybės saugomą ąžuolą – gamtos paminklą, įkūnijantį šio krašto istorinę ir gamtinę atmintį.
Taip pat herbo lauke vaizduojami du sukryžiuoti kardai, simbolizuojantys 1831 metų sukilimą, kai prie Glitiškių ąžuolo rinkdavosi dvaro sukilėliai. Šis simbolis pabrėžia vietos istorinę atmintį, pasipriešinimo dvasią ir kovą už laisvę.
Heraldikoje raudona spalva reiškia drąsą, narsą, meilę. Sidabras simbolizuoja vandenį, tyrumą, dorą, ištikimybę. Auksas reiškia šviesą, dvasinį turtą.
Herbo etalono pirminius eskizus sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Patvirtintas 2026 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-585