
Šumsko gyvenvietės istorija prasidėjo XVII amžiuje, o Šumsko miestelyje, esantis Laukininkų dvaras yra minimas jau XVI a. 1696 m. Šumsko dvaro savininkai Mykolas Rapolas Šumskis ir jo žmona Halina Šumska pastatė miestelyje medinę bažnyčią ir vienuolyną, ten įkurdino vienuolius dominikonus. Šis įvykis laikomas Šumsko miestelio pradžia. Dabartinė Šumsko šv. arkangelo Mykolo mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1767-1789 m. Šumsko šv. arkangelo Mykolo vardu ji buvo pašventinta 1789 m.
Šumsko miestelio herbas – antrasis Kalvelių seniūnijoje. Kalvelių herbas, simbolizuojantis kalvystės motyvus.
Herbo mėlyname lauke pavaizduotas sidabrinis Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios fasadas. Šumskas 2026 m. minės 330-ąsias metines. Miestelio ištakos glaudžiai susijusios su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurios įkūrimas XVII a. laikomas miestelio pradžia. Todėl herbe vaizduojamas šios bažnyčios fasadas kaip miestelio kilmės ir dvasinio paveldo simbolis.
Mėlyna spalva krikščionybės tradicijoje simbolizuoja dangų, tyrumą, dieviškumą, tiesą, pastovumą ir ištikimybę. Ji taip pat siejama su Švč. Mergelės Marijos atvaizdais, ypač nuo XV a., kai ji vaizduojama su mėlynu apsiaustu. Sidabras heraldikoje reiškia vandenį, tyrumą, dorą ir ištikimybę.
Herbo etalono pirminius eskizus sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Patvirtintas 2025 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-512