Planuojant naują didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA) Merešlėnuose, istorinių šaltinių tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šioje vietovėje buvusias senąsias totorių kapines. Tyrimo duomenimis, kapinės galėjo užimti apie 1,29 ha plotą, o planuojama aikštelė patektų į beveik trečdalį jų teritorijos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Vilniaus rajono savivaldybė inicijuos papildomus archeologinius tyrimus, kurie padės tiksliau nustatyti kapinių ribas ir įvertinti galimai išlikusius palaidojimus.
Paaiškėjus naujoms istorinėms aplinkybėms, Merešlėnų aikštelės planavimo procesas papildomas nauju etapu – archeologiniais tyrimais. Prieš priimant tolesnius projektavimo sprendimus pirmiausia bus siekiama išsiaiškinti teritorijos istorinę reikšmę ir galimas jos apsaugos priemones.
Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra išlieka svarbi, tačiau naujų objektų planavimas turi vykti atsakingai.
„Plėsdami atliekų tvarkymo infrastruktūrą siekiame, kad gyventojams būtų kuo patogiau tinkamai tvarkyti atliekas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad sprendimai būtų priimami atsakingai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju gyventojų pateikta informacija paskatino išsamiau pasidomėti vietovės istorija, o atlikti tyrimai atskleidė svarbių naujų duomenų. Todėl prieš priimdami tolesnius sprendimus dėl aikštelės Merešlėnuose turime tiksliau išsiaiškinti, kokia yra šios teritorijos istorinė vertė ir kokios jos apsaugos galimybės. Turime rasti sprendimus, kurie atlieptų gyventojų poreikius ir kartu leistų išsaugoti mūsų krašto istorinį paveldą“, – sako meras Robert Duchnevič.
Rengiant naujų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių projektą, Pagirių seniūnijoje buvo pasirinkta apleista, ilgą laiką nenaudojama buvusios fermos teritorija Merešlėnų kaime.
Savivaldybei pradėjus projekto viešinimo procedūras, gyventojai atkreipė dėmesį, kad šioje teritorijoje galėjo būti senosios totorių kapinės. Atsižvelgdama į šią informaciją, savivaldybė 2026 m. rugsėjį užsakė istorinius ir archyvinius tyrimus, siekdama patikrinti istorines aplinkybes, nustatyti tikėtiną kapinių vietą ir įvertinti galimybes suteikti jai kultūros paveldo apsaugą.
„Pradiniame planavimo etape Merešlėnuose pasirinkome buvusios fermos teritoriją, kuri ilgą laiką nebuvo naudojama. Pradėjus projekto viešinimą, gyventojai pasidalijo informacija apie čia galėjusias būti senąsias totorių kapines. Į šią informaciją įsiklausėme ir inicijavome istorinius tyrimus. Jų rezultatai atskleidė svarbių duomenų, todėl dabar būtinas kitas žingsnis – papildomi archeologiniai tyrimai. Jie padės tiksliau nustatyti buvusių kapinių ribas ir įvertinti galimai išlikusius palaidojimus. Tik turėdami šiuos duomenis galėsime priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio aikštelės projektavimo“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.
Merešlėnai yra viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Rašytiniuose šaltiniuose ji minima nuo 1540 m. XVII a. pradžioje čia veikė mečetė, o netoliese buvo totorių kapinės, vadinamos mizaru.
2026 m. rugsėjį savivaldybės užsakymu pradėti istoriniai archyviniai tyrimai, kurių tikslas – nustatyti senųjų kapinių teritorijos ribas ir įvertinti galimybes ją įtraukti į kultūros paveldo apskaitą. Tyrimo metu buvo nagrinėjami Lietuvos valstybės archyvuose ir bibliotekų rankraščių skyriuose saugomi dokumentai, istoriniai žemėlapiai bei planai. Juos palyginus nustatyta, kad kapinių teritorija galėjo užimti apie 1,29 ha plotą. Tikėtina, kad kapinės buvo naudojamos kelis šimtmečius, o netoliese stovėjo mečetė.
Laikui bėgant kapinės buvo apleistos. Sovietmečiu jų teritorija paversta dirbamais laukais, vėliau čia pastatyti kolūkio karvidžių pastatai ir vandens bokštas. 1951 m. aerofotografijoje buvusių kapinių vietoje matomi laukai.
Nors šiandien kapinių ribos vietovėje nebėra aiškiai matomos, istoriniai šaltiniai leidžia nustatyti tikėtiną jų buvimo vietą. Tikslesniam teritorijos įvertinimui reikalingi papildomi tyrimai.
Istorinių žemėlapių analizė parodė, kad planuojama Merešlėnų DGASA aikštelė patenka į beveik trečdalį buvusių kapinių teritorijos. Kadangi istorinius žemėlapius perkeliant į dabartinę koordinačių sistemą galima 5–10 metrų paklaida, tikslioms kapinių riboms nustatyti būtini papildomi tyrimai.
2027 m. pradžioje savivaldybė planuoja inicijuoti geofizikinius ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurie padėtų tiksliau nustatyti kapinių ribas ir įvertinti, ar teritorijoje galėjo išlikti palaidojimų. Šių tyrimų reikšmė neapsiriboja vien tikslesniu buvusių kapinių ribų nustatymu ir galimai išlikusių palaidojimų paieška. Jei tyrimai patvirtins, kad šioje teritorijoje buvo senosios totorių kapinės, jų rezultatai padės įvertinti, kaip teritorija turėtų būti sutvarkyta ir apsaugota, atsižvelgiant į jos istorinę reikšmę, kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ir pagarbą čia galimai palaidotiems žmonėms. Atsižvelgiant į rezultatus, bus sprendžiama dėl tolesnės teritorijos apsaugos ir galimybės ją įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.
Papildomi tyrimai koreguoja Merešlėnų aikštelės planavimo eigą – tolesni projektavimo sprendimai bus priimami tik įvertinus jų rezultatus.
Savivaldybė sieks, kad papildomi tyrimai būtų atlikti kuo operatyviau ir bendras naujų atliekų surinkimo aikštelių projektas būtų įgyvendintas iki numatyto termino – 2028 m. pabaigos.
Primename, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė trijų naujų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių statybai Anavilio kaime (Paberžės seniūnija), Merešlėnuose (Pagirių seniūnija) ir Nemėžyje (Nemėžio seniūnija).
Šiuo metu Vilniaus rajone veikia trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, esančios Sudervės, Sužionių ir Šatrininkų seniūnijose, taip pat žaliosioms atliekoms skirta aikštelė Pakryžėje (Sužionių seniūnija). Įgyvendinus projektą, rajone iš viso veiktų šešios DGASA.
Šiose aikštelėse gyventojai gali pristatyti mišrių komunalinių atliekų konteineriuose netinkamas atliekas – baldus, buitinę techniką, padangas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, tekstilę, tam tikras statybines ir pavojingąsias atliekas. Patogesnė atliekų surinkimo infrastruktūra padeda užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, mažinti neteisėtą jų išmetimą ir aplinkos taršą.
Projektas įgyvendinamas pagal regioninę pažangos priemonę „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“. Bendra jo vertė siekia iki 2,49 mln. eurų, iš kurių 15 proc. – apie 373 tūkst. eurų – numatoma finansuoti savivaldybės lėšomis. Projektą planuojama užbaigti iki 2028 m. pabaigos.
Daugiau informacijos apie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles – Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Polski
Русский
English
