Laikinoje globoje gyvūnas gali būti iki kol atsiras šeimininkas arba (ilgiausiai) 2 savaites. Savininkui neatsiradus, o laikinam globėjui išreiškus norą, gyvūnas gali tapti nuolatiniu asmens naminiu guvūnu.
Nori laikinai globoti bešeimininkį gyvūną? Susisiek su Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistu Tadeuš Makovski, el. p.: Tadeus.Makovski@vrsa.lt
Manote, kad Jūsų gyvenvietei reikalinga bešeimininkių kačių maitinimo vieta? Kviečiame su šiuo pasiūlymu kreiptis į vietos seniūniją.
SVARBU! Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos.
Jei radote pasiklydusį naminį gyvūną, pirmiausia atlikite šiuos žingsnius:
Norint pranešti apie netinkamai prižiūrimą arba neprižiūrimą gyvūną, kviečiame susisiekti su vietos seniūnu. Esant pavojingai situacijai, rekomenduojame pranešti trumpuoju pagalbos numeriu 112 bei informuoti vietos seniūniją.
Šuns lojimas – natūralus jo bendravimo būdas, tačiau nuolatinis ar perteklinis triukšmas gali trikdyti aplinkinių rimtį ir sukelti konfliktines situacijas tarp kaimynų. Atsižvelgiant į tai, svarbus tiek atsakingas šeimininkų požiūris, tiek galiojančių teisės aktų išmanymas.
Informuojame, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, 4 punkte numatyta, jog ši higienos norma netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Tai reiškia, kad net ir atlikus triukšmo matavimus dėl šuns lojimo, rezultatai negalėtų būti vertinami pagal šios normos reikalavimus, todėl nebūtų teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą.
Tačiau teisės aktuose visais atvejais išlieka galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų asmenų veiklos, jei manoma, kad ji pažeidžia teisėtus interesus ar visuomenės teises. Esant poreikiui ir patyrus žalą dėl triukšmo, kylančio dėl šuns lojimo, galima pasinaudoti civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalimi, toks atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos.
Šuns lojimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo nuobodulio ir teritorijos saugojimo iki dėmesio siekimo, išsiskyrimo, nerimo ar reakcijos į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, garsus ar praeivius. Norint sumažinti tokį elgesį, būtina užtikrinti tiek fizinį, tiek protinį šuns aktyvumą – ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūros užduotys bei interaktyvūs žaislai padeda nukreipti šuns energiją tinkama linkme.
Svarbu kantriai mokyti šunį komandų, skatinti tylą pagyrimais ar skanėstais, nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių. Šeimininkai turėtų pasirūpinti ir tinkama aplinka – užtrauktos užuolaidos ar matinės plėvelės ant langų padeda sumažinti dirgiklių matomumą, o foninis triukšmas, pavyzdžiui, rami muzika, gali suteikti papildomo saugumo jausmo.
Lojimas neturėtų būti skatinamas netyčia – jei jis be priežasties, geriausia į jį nereaguoti, kad šuo nesuprastų, jog toks elgesys atneša dėmesio. Be to, šuniui būtina sukurti saugią, ramią vietą namuose, o palikus jį vieną – palikti žaislų, kurie kvepia šeimininku.
Jei lojimo problema neišsisprendžia, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją – kartais lojimą gali lemti sveikatos sutrikimai. Taip pat naudinga pasitarti su gyvūnų elgsenos specialistu, kuris padės įvertinti situaciją ir pateiks individualias rekomendacijas.