Jei radote pasiklydusį naminį gyvūną, pirmiausia atlikite šiuos žingsnius:

• Įsitikinkite, jog jis nėra pavojingas. Kalbinkite gyvūną švelniai, ramiai. Jei tai yra šuo, jis greičiausiai stresuoja, todėl nedarykite jokių staigių judesių, galinčių iššaukti šuns agresiją;
• Pažiūrėkite, ar gyvūnas yra sveikas, nesužeistas, ar jam nereikia veterinarinės pagalbos. Jei pagalba reikalinga – stenkitės neliesti pažeistų vietų ir kuo skubiau bei patogiau nugabenkite gyvūną pas veterinarą;
• Apžiūrėkite gyvūną – galbūt jis turi antkaklį su savininko kontaktais. Apžiūrėkite gyvūno ausis arba vidines kirkšnų puses – galbūt jis turi tatuiruotę. Radus tokį numerį – kreipkitės į Lietuvos kinologų draugiją ir ji suteiks jums informaciją apie gyvūno savininkus;
• Nuveskite gyvūną pas veterinarą – galbūt jis turės mikroschemą, pagal kurią bus galima atsekti gyvūno savininko kontaktus;
• Susisiekite su gyvūnų prieglaudomis, pateikite joms detalų gyvūno aprašymą su nuotraukomis ir paprašykite, kad pasidalintų skelbimu. Taip gerokai padidės tikimybė, jog gyvūnas greičiau ras savo šeimininkus;
• Susisiekite su seniūnijos, kurioje radote gyvūną, seniūnu.

Norint pranešti apie netinkamai prižiūrimą arba neprižiūrimą gyvūną, kviečiame susisiekti su vietos seniūnu. Esant pavojingai situacijai, rekomenduojame pranešti trumpuoju pagalbos numeriu 112 bei informuoti vietos seniūniją.

Šuns lojimas – natūralus jo bendravimo būdas, tačiau nuolatinis ar perteklinis triukšmas gali trikdyti aplinkinių rimtį ir sukelti konfliktines situacijas tarp kaimynų. Atsižvelgiant į tai, svarbus tiek atsakingas šeimininkų požiūris, tiek galiojančių teisės aktų išmanymas.

Teisinis reglamentavimas

Informuojame, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, 4 punkte numatyta, jog ši higienos norma netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Tai reiškia, kad net ir atlikus triukšmo matavimus dėl šuns lojimo, rezultatai negalėtų būti vertinami pagal šios normos reikalavimus, todėl nebūtų teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą.

Tačiau teisės aktuose visais atvejais išlieka galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų asmenų veiklos, jei manoma, kad ji pažeidžia teisėtus interesus ar visuomenės teises. Esant poreikiui ir patyrus žalą dėl triukšmo, kylančio dėl šuns lojimo, galima pasinaudoti civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalimi, toks atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos.

Rekomendacijos šunų šeimininkams: kaip sumažinti perteklinį lojimą?

Šuns lojimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo nuobodulio ir teritorijos saugojimo iki dėmesio siekimo, išsiskyrimo, nerimo ar reakcijos į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, garsus ar praeivius. Norint sumažinti tokį elgesį, būtina užtikrinti tiek fizinį, tiek protinį šuns aktyvumą – ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūros užduotys bei interaktyvūs žaislai padeda nukreipti šuns energiją tinkama linkme.

Svarbu kantriai mokyti šunį komandų, skatinti tylą pagyrimais ar skanėstais, nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių. Šeimininkai turėtų pasirūpinti ir tinkama aplinka – užtrauktos užuolaidos ar matinės plėvelės ant langų padeda sumažinti dirgiklių matomumą, o foninis triukšmas, pavyzdžiui, rami muzika, gali suteikti papildomo saugumo jausmo.

Lojimas neturėtų būti skatinamas netyčia – jei jis be priežasties, geriausia į jį nereaguoti, kad šuo nesuprastų, jog toks elgesys atneša dėmesio. Be to, šuniui būtina sukurti saugią, ramią vietą namuose, o palikus jį vieną – palikti žaislų, kurie kvepia šeimininku.

Jei lojimo problema neišsisprendžia, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją – kartais lojimą gali lemti sveikatos sutrikimai. Taip pat naudinga pasitarti su gyvūnų elgsenos specialistu, kuris padės įvertinti situaciją ir pateiks individualias rekomendacijas.

Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo savivaldybės administracijai nustatytų tvarkų patvirtinimo