Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai kasdien vyksta į gaisrus, eismo įvykius, šalina audrų padarinius, vykdo prevencinę veiklą ir skuba į pagalbą žmonėms. Apie šiuolaikinio ugniagesio darbą, modernią gelbėjimo techniką, nuolatinį profesinį tobulėjimą bei vaikystės svajonę tapti ugniagesiu kalbamės su Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Nemėžio ugniagesių komandos ugniagesiais Roland Vaškevič ir Alfred Makarevič.
1. Šiuolaikinis ugniagesys – daugiau nei gaisrų gesintojas
Kaip pasikeitė ugniagesio darbas?
Roland Vaškevič:
Šiandien ugniagesio darbas yra gerokai įvairesnis nei anksčiau. Vykstame ne tik į gaisrus – gelbstime žmones po eismo įvykių, šaliname po audrų nuvirtusius medžius, padedame greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir kitoms specialiosioms tarnyboms, dalyvaujame žmonių paieškose vandens telkiniuose bei aktyviai vykdome prevencinę veiklą.
Kiekvienas iškvietimas yra skirtingas, todėl turime gebėti greitai įvertinti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. Kartais tenka būti ne tik gelbėtoju. Pavyzdžiui, patekus į butą, kuriame užsirakinęs mažas vaikas, svarbu jį nuraminti ir pelnyti jo pasitikėjimą. Neretai tenka pabūti ir psichologu – padėti žmonėms, kurie patiria didelį stresą ar išgyvena skaudžias nelaimes. Todėl ši profesija reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir empatijos, kantrybės bei gebėjimo bendrauti.
Kodėl pasirinkote ugniagesio profesiją? Ar tam reikia pašaukimo?
Roland Vaškevič:
Esu įsitikinęs, kad ugniagesiu negalima tapti atsitiktinai – tam reikia pašaukimo ir nuoširdaus noro padėti žmonėms. Apie šią profesiją svajojau dar vaikystėje. Tuomet didžiausia svajonė buvo važinėti po apylinkes raudonu ugniagesių automobiliu ir skubėti į pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Šiandien galiu pasakyti, kad ta vaikystės svajonė išsipildė. Didžiausias atlygis – žinoti, kad pavyko išgelbėti žmogų, apsaugoti jo namus ar padėti sudėtingoje situacijoje. Tai atsakingas darbas, reikalaujantis nuolatinio mokymosi ir atsidavimo, tačiau nė karto nesuabejojau savo pasirinkimu.
Kodėl ši profesija reikalauja ne tik fizinio pasirengimo?
Alfred Makarevič:
Geras fizinis pasirengimas ugniagesiui yra būtinas. Kasdien tenka dirbti su sunkia įranga – laikyti vandens švirkštus, tiesti ir sujungti gaisrines žarnas, naudoti hidraulinius gelbėjimo įrankius, grandininius bei diskinius benzininius pjūklus, ardyti konstrukcijas. Visa tai dažnai atliekama aukštoje temperatūroje, dūmuose ir riboto matomumo sąlygomis.
Tačiau vien fizinės jėgos neužtenka. Ne mažiau svarbu išlikti ramiam, greitai įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. Kiekvienas iškvietimas yra skirtingas – tenka gelbėti žmones iš degančių pastatų, vykti į eismo įvykius ar ieškoti dingusių asmenų.
Gavus pranešimą apie nelaimę pakyla adrenalinas, tačiau svarbiausia – išlikti susikaupusiam. Kiekvieną kartą siekiame padaryti viską, kad išgelbėtume žmogaus gyvybę, apsaugotume jo turtą ir kuo greičiau suvaldytume nelaimę.
2. Moderni technika padeda gelbėti gyvybes
Kokia technika šiandien aprūpinti Vilniaus rajono ugniagesiai?
Roland Vaškevič:
Per pastaruosius metus mūsų techninis aprūpinimas gerokai pagerėjo. Vilniaus rajono savivaldybės, mero Roberto Duchnevičiaus, Savivaldybės administracijos ir Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovybės dėka ugniagesiai aprūpinti modernia gelbėjimo darbams reikalinga technika.
Naudojame hidraulinius gelbėjimo įrankius, kuriais po eismo įvykių išlaisviname automobiliuose prispaustus žmones. Taip pat dirbame su grandininiais ir diskiniais benzininiais pjūklais, skirtais ardymo darbams gaisrų metu, nuvirtusių medžių šalinimui po audrų ar patekimui į užblokuotas patalpas.
Didelę reikšmę turi ir modernūs gaisriniai automobiliai su vandens padavimo sistemomis, leidžiančiomis nedelsiant pradėti gesinimo ir gelbėjimo darbus.
Moderni technika yra labai svarbi, tačiau didžiausia mūsų stiprybė – profesionali komanda. Turėdami patikimą įrangą ir nuolat tobulindami savo žinias galime užtikrinti, kad Vilniaus rajono gyventojai jaustųsi saugūs.
Kaip naudojama ir prižiūrima gelbėjimo technika?
Alfred Makarevič:
Ugniagesio darbe nėra nesvarbios įrangos – kiekviena priemonė turi savo paskirtį ir gali būti lemiama gelbstint žmonių gyvybes. Kasdien naudojame kvėpavimo aparatus, leidžiančius saugiai dirbti uždūmintose patalpose, įvairaus ilgio kopėčias, reguliuojamus vandens švirkštus, gaisrines žarnas ir kitą specializuotą gelbėjimo įrangą.
Mūsų gaisriniai automobiliai aprūpinti vandens padavimo sistemomis ir gali tiekti vandenį ne tik iš priešgaisrinių hidrantų, bet ir siurbti jį iš atvirų vandens telkinių. Tai ypač svarbu gesinant gaisrus atokesnėse vietovėse, kur nėra centralizuoto vandens tiekimo.
Ne mažiau svarbi ir kasdienė technikos priežiūra. Po kiekvienos pamainos kruopščiai patikriname visą naudotą įrangą – išplauname gaisrines žarnas, apžiūrime gelbėjimo įrankius, papildome reikalingas priemones ir paruošiame gaisrinį automobilį kitai pamainai. Tai mūsų kasdienė atsakomybė, nes gavus iškvietimą nėra laiko tikrinti ar ieškoti įrangos – viskas turi būti parengta naudoti nedelsiant.
Mūsų tikslas – kad kiekvienas ugniagesys, gavęs iškvietimą, galėtų iš karto vykti į įvykio vietą, o visa technika veiktų patikimai. Nuo to neretai priklauso ne tik gelbėjimo darbų sėkmė, bet ir žmonių gyvybės.
3. Profesionali komanda nuolat tobulėja
Kodėl ugniagesiams svarbu nuolat mokytis?
Roland Vaškevič:
Šiuolaikinis ugniagesys turi nuolat tobulinti savo žinias. Dalyvaujame praktiniuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, keičiamės patirtimi su kitų šalių ugniagesiais ir mokomės naujų gelbėjimo metodų. Tai leidžia mums užtikrintai veikti net ir sudėtingiausiose situacijose.
Kaip naujos technologijos keičia ugniagesių darbą?
Alfred Makarevič:
Technologijos sparčiai keičiasi, todėl kartu keičiasi ir mūsų darbas. Vis dažniau tenka dirbti objektuose, kuriuose įrengtos saulės elektrinės. Tokiose situacijose būtinos papildomos žinios apie saugų darbą su elektros įrenginiais ir naujomis technologijomis.
Nuolat dalyvaujame praktiniuose mokymuose ir pratybose. Ypač vertiname bendradarbiavimą su kolegomis iš Lenkijos – dalijamės patirtimi, susipažįstame su naujausiomis gelbėjimo technologijomis ir kartu tobuliname praktinius įgūdžius. Tai leidžia būti pasirengusiems įvairiausioms situacijoms.
4. Prevencija – geriausias būdas išvengti nelaimių
Kodėl tiek daug dėmesio skiriate dūmų detektoriams?
Roland Vaškevič:
Žmonės kartais mano, kad dūmų detektorius reikalingas tik kilus dideliam gaisrui. Tačiau iš tiesų jis dažnai perspėja apie pavojų dar pačioje jo pradžioje. Neretai signalą sukelia ir ant viryklės prisvilęs maistas, tačiau būtent toks ankstyvas perspėjimas suteikia brangių minučių sureaguoti ir užkirsti kelią didesnei nelaimei.
Iš savo patirties matome, kad veikiantis dūmų detektorius ne kartą padėjo žmonėms laiku pastebėti pavojų. Todėl visada sakome – tai nedidelė investicija, kuri vieną dieną gali išgelbėti gyvybę.
Kodėl gaisro metu pavojingiausi yra ne liepsna, o dūmai?
Alfred Makarevič:
Dalis žmonių vis dar mano, kad didžiausią pavojų kelia liepsna. Tačiau dažniausiai pavojingiausi yra nuodingi dūmai, kurie labai greitai užpildo patalpas ir apsunkina kvėpavimą.
Jeigu patalpa uždūminta, reikia kuo arčiau prisiglausti prie grindų ir šliaužti link išėjimo, nes švaresnis oras išlieka arčiau grindų, o dūmai pirmiausia kaupiasi prie lubų.
Tokiu atveju, kai saugiai išeiti nepavyksta, reikėtų užsidaryti patalpoje, jei įmanoma – prieiti prie lango ir laukti ugniagesių pagalbos. Svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti pavojų ir nedelsti evakuotis.
Kokias klaidas gyventojai daro dažniausiai?
Roland Vaškevič:
Didžioji dalis gaisrų kyla dėl žmogiškojo neatsargumo. Vasarą dažniausiai susiduriame su netinkamai įrengtomis laužavietėmis, žolės deginimu, neprižiūrimomis kepsninėmis ar neatsargiu elgesiu naudojant atvirą ugnį. Šaltuoju metų laiku daugiausia pavojų kelia netvarkingi dūmtraukiai, netinkamai prižiūrimos krosnys, perkrauta elektros instaliacija ir netvarkingai eksploatuojami šildymo įrenginiai.
Nemažai iškvietimų sulaukiame ir dėl ant viryklės palikto gaminamo maisto ar neatsargaus rūkymo patalpose. Dažniausiai šių nelaimių būtų galima išvengti, jei žmonės daugiau dėmesio skirtų elementarioms priešgaisrinės saugos taisyklėms.
Ar prevencinė veikla iš tiesų duoda rezultatų?
Alfred Makarevič:
Tikrai taip. Prevencija – tai ne tik informaciniai lankstinukai ar pokalbiai su gyventojais. Matome, kad žmonės įsiklauso į mūsų patarimus ir vis dažniau imasi priemonių savo namų saugumui užtikrinti.
Bendraudami su gyventojais pasakojame apie dūmų detektorių svarbą, primename, kaip tinkamai prižiūrėti šildymo įrenginius, elektros instaliaciją ir kaip elgtis kilus gaisrui.
Puikus pavyzdys – Skaidiškių daugiabučiai. Šią žiemą ten aktyviai vykdėme prevencinę veiklą, bendravome su gyventojais, atsakėme į jų klausimus ir dalijomės praktiniais patarimais. Džiugu, kad per šį laikotarpį šiame rajone neužregistruota nė vieno iškvietimo dėl gaisro. Tai rodo, kad prevencinė veikla duoda realių rezultatų.
Didžiausias mūsų darbo įvertinimas – ne užgesintas gaisras, o nelaimė, kurios pavyko išvengti.
5. Mūsų tikslas – kad Vilniaus rajono gyventojai jaustųsi saugūs
Ką norėtumėte palinkėti Vilniaus rajono gyventojams?
Roland Vaškevič:
Kiekvienam linkėčiau rūpintis savo ir artimųjų saugumu. Dažnai pakanka visai nedidelių, bet labai svarbių veiksmų – įsirengti ir reguliariai patikrinti dūmų detektorių, prižiūrėti elektros instaliaciją, laiku išvalyti dūmtraukį ar atsakingai elgtis su atvira ugnimi. Tokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti skaudžių nelaimių ir išgelbėti gyvybes.
Mes savo ruožtu ir toliau būsime pasirengę padėti bet kuriuo paros metu. Nuolat tobuliname profesinius įgūdžius, atnaujiname techniką ir stipriname pasirengimą, kad kiekvienas Vilniaus rajono gyventojas žinotų – nelaimės atveju pagalba bus suteikta greitai, profesionaliai ir atsakingai.
Inf. ir nuotr. Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
Polski
Русский
English
