Balandžio 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje vyko VšĮ „Pabėgėlių taryba“ renginys „Workshop on Migration, Volunteering & Refugee Experiences“. Jį vedė organizacijos projektų vadovė Viktorija Palahniuk. Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos darbuotojai bei Lietuvoje gyvenantys užsienio piliečiai – iš Ukrainos, Baltarusijos, Čado, Estijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Renginio dalyviai turėjo progą ne tik geriau pažinti migracijos procesus, bet ir susipažinti su naujais įrankiais, skirtais pagalbai teikti.
Renginio metu susirinkusieji dalyvavo praktinėje užduotyje „Kelionė į tremtį“, kuri leido šiek tiek priartėti prie nuo pavojaus bėgti priverstų asmenų išgyvenamų dilemų ir sudėtingų sprendimų, kuriuos jie turi priimti. Pasitelkiant pasakojimus, vaidmenų žaidimus ir sprendimų priėmimo užduotis, dalyviai buvo kviečiami įsijausti į žmonių, priverstų palikti savo namus dėl karo, persekiojimo ar kitų grėsmių, situacijas. Šios veiklos tikslas – ne tik suteikti žinių apie pasaulinę priverstinę migraciją, bet ir ugdyti empatiją, kritinį mąstymą bei gilesnį supratimą apie pabėgėlių iššūkius.
Simuliacija baigėsi refleksijos ir diskusijų sesija, kurios metu dalyviai dalijosi savo įžvalgomis ir emocijomis. Moderatorių vedamo pokalbio metu buvo aptariami priimti sprendimai, jų priežastys ir ryšys su realiomis migracijos patirtimis. Dalyviai svarstė, kaip jautėsi susidūrę su sudėtingomis dilemomis, kas juos labiausiai nustebino ir kokias naujas įžvalgas jie išsinešė.
Tokio pobūdžio patirtinis mokymasis padeda peržengti stereotipus ir supaprastintus požiūrius į migraciją. Įtraukdama dalyvius į realias dilemas atspindinčias situacijas, simuliacija skatina empatiją, supratimą ir bendros atsakomybės jausmą. Ji taip pat kviečia apmąstyti, kaip kiekvienas – tiek individualiai, tiek bendruomenės ar institucijų lygmeniu – gali prisidėti prie atviresnės ir labiau įtraukios visuomenės kūrimo, palaikančios pabėgėlius ir juos priimančias bendruomenes.
„Priverstinė migracija – tai tema, apie kurią kalbant pernelyg dažnai pamirštamas pats žmogus ir jo išgyvenimai. Ši praktinė užduotis – kur kas daugiau nei edukacinė veikla; tai postūmis dialogui ir apmąstymams: „O ką aš daryčiau jo ar jos vietoje?“, – apie užduotį kalbėjo užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Gabriela Mickevič-Jara.
Dirbtuvių metu dalyviams pristatyta mobilioji programėlė „VolEver“, skirta sujungti laikinosios apsaugos gavėjus iš Ukrainos ir padėti savanoriauti norintiems žmonėms.
Apie organizaciją „Pabėgėlių taryba“
2019 metais pabėgėlių bendruomenių atstovai iš skirtingų šalių pirmą kartą susėdo prie vieno stalo – šiuos susitikimus inicijavo ir palaikė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR). Tai buvo daugiau nei formalūs pokalbiai – tada gimė idėja veikti kartu. Buvo nuspręsta ne tik prisidėti prie 2020 m. Pasaulinio pabėgėlių forumo, bet ir sukurti savo organizaciją. 2021 m. sausį ši idėja tapo realybe.
Kodėl tai svarbu Lietuvoje? Nes pabėgėlių balsas vis dar per retai girdimas ten, kur priimami sprendimai apie jų gyvenimą – kuriant integracijos politiką ar programas.
Ši organizacija išsiskiria tuo, kad ją kuria patys pabėgėliai. Jie ne tik dalyvauja – jie veda, sprendžia ir įgyvendina. Tikslas paprastas, bet svarbus: suteikti žmonėms įrankius, žinias ir pasitikėjimą, kad jie galėtų kurti savo ateitį ir prisidėti prie visuomenės. Siekiama, kad daugiau nei pusė organizacijos komandos būtų patys pabėgėliai. Nes kas geriau supras jų poreikius nei jie patys?
Polski
Русский
English
