Sausio 16 dieną Vilniaus rajone viešintys vaikai iš Chersono srities (Ukraina) apsilankė Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Gedimino gimnazijose. Šis susitikimas tapo prasminga ir jaudinančia draugystės bei solidarumo akimirka.
Vizito metu svečiai susitiko su gimnazijų direktorėmis, mokytojais ir mokiniais. Ypač džiugu buvo tai, kad jie turėjo galimybę pabendrauti su savo tautiečiais – Ukrainos mokiniais, šiuo metu besimokančiais Nemenčinės gimnazijose. Konstanto Parčevskio gimnazijoje 2–IIIG klasėse mokosi vienuolika mokinių, o Gedimino gimnazijoje – keturi mokiniai iš įvairių Ukrainos miestų. Jie tapo gyvu tiltu tarp dviejų bendruomenių.
Svečiai apžiūrėjo mokyklų erdves ir liko sužavėti modernia sporto sale, šiuolaikiška treniruoklių sale bei interaktyvia scena. Daug smalsumo ir gyvo susidomėjimo sulaukė susitikimas su gimnazijų mokinių tarybų nariais – buvo užduota nemažai klausimų, aptartos bendradarbiavimo galimybės ateityje.
Vizito pabaigoje gimnazijų direktorės įteikė svečiams atminimo dovanėles. Šis šiltas, nuoširdus ir draugiškas susitikimas dar kartą parodė, kad palaikymas, atjauta ir bendrystė neturi sienų bei simbolizuoja tvirtą mūsų palaikymą Ukrainai.
Įspūdžiais apie susitikimą su mokiniais iš Chersono dalijosi Nemenčinės Gedimino gimnazijos IIIG klasės mokinė Oleksandra Kostiukaitė:
„Galimybė susitikti su atvykusiais ukrainiečiais neabejotinai tapo teigiama patirtimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokią galimybę turiu nedažnai. Mano gimnazijoje yra daug dalykų, kuriais norėjau pasidalinti su svečiais – kai ką papasakoti, kai ką parodyti, o kartu ir pati sužinoti kažką naujo. Nesunku buvo pastebėti, kad karas paliko savo pėdsaką kiekviename sutiktame žmoguje.
Chersonas… Baisu pagalvoti, ką tenka išgyventi šiam miestui ir jo gyventojams kiekvieną dieną. Apsilankymo pabaigoje viena mergina iš grupės pasakė, kad jau seniai negirdėjo vaikų juoko savo mokyklos koridoriuose, todėl apsilankymas mūsų mokykloje jai buvo tarsi gryno oro gurkšnis po ilgo laiko, praleisto uždaroje patalpoje.
Iki tol vis dar tikėjau, kad Ukrainos mokyklų vaikai, nepaisant visko, juokiasi. Tačiau atšiauri realybė smarkiai nukentėjusiuose miestuose, tokiuose kaip Chersonas, atėmė vaikų džiaugsmą. Išgirsti pas mus atvykusių vaikų istorijas ir sužinoti apie gyvenimą, kuris jiems jau atrodo įprastas, buvo bauginanti, bet būtina patirtis.
Projekto suteikta galimybė pabėgti nuo kasdienio košmaro ir bent dvi savaites ramiai praleisti Lietuvoje šiems žmonėms buvo gyvybiškai svarbi, ir aš esu nepaprastai už tai dėkinga. Artėja ketvirtosios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinės, tačiau Lietuva ir daugelis kitų šalių vis dar remia ukrainiečius. Tai reiškia daugiau, nei galite įsivaizduoti. Ačiū.“
Inf. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, Nemenčinės Gedimino gimnazija
Nuotr. Anton Lisičkin, Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Justinos Zacharevič, Nemenčinės Gedimino gimnazija