Daugiabučio renovacija – tai ne tik remontas, bet ir kelias į mažesnes šildymo sąskaitas ir jaukesnius namus. Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės pabaigoje vykusiame seminare ekspertai ir gyventojai aptarė, kaip atnaujinti savo būstą greičiau, pigiau ir pasinaudojant parama, kurią siūlo savivaldybė bei valstybė.
„Vilniaus rajono savivaldybė kasmet skiria gyventojams kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai – tik laikina pagalba. Akivaizdu, kad seni daugiabučiai reikalauja pokyčių, o renovacija yra vienintelis būdas ne tik gyventi šilčiau ir patogiau, bet ir reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas bei nuostolius. Suprantame, kad daugiabučių atnaujinimas reikalauja didelių investicijų, todėl siekdami palengvinti gyventojų finansinę naštą teikiame įvairias paramos priemones. Be to, pasirinkus kvartalinę renovaciją, savivaldybė yra pasirengusi finansuoti ne tik projekto rengimą, bet ir aplinkos sutvarkymą“, – sako Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Susitikimo pradžioje savo asmenine patirtimi pasidalino Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut: „Su daugiabučių renovacija pirmą kartą susidūriau prieš 20 metų. Tada dar nebuvo valstybės ir savivaldybės stiprios paramos, turėjome imti paskolą, bet nė sekundės neabejojau ir nedvejojau. Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija – tai ne tik sienos ir vamzdynai, tai mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas. Puikiai suprantu gyventojų dvejones ir klausimus: ar verta, kiek tai kainuos, kiek truks nepatogumai? Tačiau remdamasi asmenine patirtimi galiu drąsiai atsakyti – verta dėti pastangas dėl mažesnių sąskaitų ir kokybiškesnio gyvenimo“.
Vilniaus rajono situacija ir savivaldybės pagalba gyventojams
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė Genrika Rynkun pabrėžė, kad renovacija yra tarsi smagratis – ji nepajudės, kol neįsijungs visi: gyventojai, savivaldybė, administratorius, APVA ir statybininkai.
Šiuo metu Vilniaus rajone yra renovuoti 26 daugiabučiai namai. Nors bendras skaičius auga pamažu, įgyvendinti projektai pasižymi efektyvumu – vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas čia siekia 70,3 proc. ir yra 7,3 proc. punkto didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris sudaro 63 proc.
Siekdama paskatinti gyventojus, Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš vos trijų šalies savivaldybių, savo lėšomis pilnai finansuojančių investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą (vien pagal paskutinį 13 APVA kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai namai). 19 daugiabučių namų patvirtino investicijų planus ir dalyvaus renovacijos programoje.
Gyventojai gali rinktis iš kelių skirtingų pastatų atnaujinimo būdų. Jei norisi viską susitvarkyti iš pagrindų – nuo fasado ir stogo iki šildymo sistemų – renkamasi kompleksinė renovacija (Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa).
Dideliu savivaldybės bonusu gali tapti kvartalinė renovacija: jei atsinaujinti, dalyvaujant Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, nusprendžia keli kaimyniniai namai kartu, savivaldybė 100 proc. padengia aplinkos, kiemų bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo išlaidas.
Greitam efektui su mažesnėmis investicijomis skirta mažoji renovacija, kai keičiami tik vidaus šildymo punktai – pasitelkus savivaldybės ir APVA paramą, butų savininkams tai dažniausiai nieko nekainuoja.
O jei namui reikalinga skubi pagalba dėl pratekančio stogo, skylančio fasado ar avarinės būklės vamzdynų, galima pasinaudoti Savivaldybės parama daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remontui – savivaldybė gali padengti iki 70 proc. remonto kainos (maksimaliai iki 40 tūkst. eurų).
Kodėl verta skubėti: mokslinis požiūris į senstančius daugiabučius
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas dr. Ramūnas Gatautis priminė paprastą, bet nerimą keliančią tiesą – daugiabučiai namai nenumaldomai sensta. Daugiabučių, kuriems nebuvo darytas kapitalinis remontas, amžiaus vidurkis Lietuvoje jau perkopė pusę amžiaus. Net ir tiems namams, kurie buvo pastatyti jau nepriklausomybės pradžioje, 1993-iaisiais, šiemet sukanka 33 metai, tad jie taip pat jau „rikiuojasi“ į renovacijos eilę.
Dr. R. Gatautis atkreipė dėmesį, kad sovietmečio pastatų priežiūrai trūko lėšų ir sistemingo požiūrio. Jo teigimu, efektyviausia namus gaivinti ne po vieną lopą, o pilnai atnaujinant visą pastatą, o dar geriau – ištisais kvartalais. Ekspertas įvardijo ir pagrindinę taisyklę, kodėl delsti tiesiog neapsimoka: kuo vėliau pradedama renovacija, tuo brangiau ji kainuos dėl augančios infliacijos ir pamažu mažėjančios valstybės paramos.
Žvilgsnis į šalies renovacijos tendencijas, būsimus APVA kvietimus ir paramas
Daugiabučių namų modernizavimo projektų vadovas Vytautas Navickas neslėpė – renovacija nėra vienos dienos projektas. Tai procesas, kuris vidutiniškai trunka apie trejus metus, tačiau galutinis rezultatas duoda didelę naudą ir ateityje atsiperka. Svarbiausia – susitarti su kaimynais, nes tam, kad darbai prasidėtų, reikia bent 55 proc. gyventojų pritarimo.
Pranešėjas pasidalijo ir artėjančiomis APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) paramos priemonėmis, kurios startuos jau šių metų rudenį. Naujajame 14-ajame kvietime numatoma didesnė valstybės pagalba pažeidžiamiems namų ūkiams, galimybė atnaujinti bendrabučius, penkerius metus kompensuojamas banko palūkanas ir dar daugiau.
Kompleksinės renovacijos tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Jei daugiabučio namo gyventojai nenori didelės apimties renovacijos projekto, gyventojai galės rinktis dalinę renovaciją. Programoje bus sąrašas darbų – pavyzdžiui, apšiltinti stogą, pasikeisti senus langus, atnaujinti šilumos punktą. Tokiu atveju užtenka pasirinkti bent dvi priemones ir pasiekti mažiausiai 15 proc. metinį šilumos sutaupymą.
V. Navickas pabrėžė, kad kompensacijas už šildymą gaunantiems gyventojams renovacija yra visiškai nemokama. Pritarus projektui, valstybė 100 proc. padengia visas dokumentų ir statybų išlaidas.
Atsinaujinanti energetika daugiabučiuose
UAB „Vilpra akademijos“ vadovas dr. Tomas Kropas pranešime „Atsinaujinančių energijos išteklių sprendimai pastatų renovacijoje ir šilumos siurblių efektyvumas“ aptarė modernių technologijų integraciją. Šiandien renovacijos tikslas yra ne tik sumažinti šilumos nuostolius (nes senuose namuose daugiausia šilumos prarandama per sienas, stogą, senus langus bei duris), bet ir patiems gaminti energiją, mažinti CO₂ emisijas bei didinti energetinę nepriklausomybę.
Pranešėjas pristatė dažniausiai naudojamas atsinaujinančios energetikos technologijas ir daugiabučiuose diegiamus inžinerinius sprendinius: saulės kolektorius, oras-vanduo, gruntas-vanduo šilumos siurblius, hibridines sistemas bei šilumos kaupimo sprendimus. Šių technologijų integracija mažina energijas sąnaudas, išlaidas inžinerinių sistemų eksploatacijai ir didina pastatų vertę.
Seminarą užbaigė bendra diskusija, kurioje gyventojai, seniūnai ir savivaldybės atstovai kartu aptarė praktinius renovacijos žingsnius. Susirinkusieji dalijosi idėjomis ir patirtimi, kaip paskatinti kaimynus aktyviau domėtis savo būsto atnaujinimu ir nuo ko pradėti darbus.
Daugiau informacijos apie daugiabučių atnaujinimo programą galima rasti platformoje modernizuok.apva.lt bei Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje www.vrsa.lt skiltyje „Daugiabučių namų valdymas“.
Renginį organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Energetikos ir inžinerinių tinklų skyrius bendradarbiaujant su Vartotojų aljansu, kuris Lietuvoje įgyvendina tarptautinį projektą „ComActivate“. Šiuo Europos Sąjungos LIFE programos lėšomis finansuojamu projektu siekiama paskatinti lėtus renovacijos tempus regionuose, įgalinti vietos bendruomenes ir kurti kaimynystės energetinio efektyvumo planus, padedančius mažinti energijos suvartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ypač šiuo metu tai aktualu dėl kylančių kuro kainų ir tikėtino šilumos energijos kainų augimo.
Polski
Русский
English
