Kovo 19 dieną Rudaminos kultūros centras pakvietė į edukacinį-pažintinį renginį „Vilniaus krašto verbos – tradicija gyva mene“. Šis renginys buvo organizuotas įgyvendinant projektą „Rudamina – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“.
Pirmoje renginio dalyje dalyviai turėjo galimybę išgirsti itin įdomią paskaitą apie Vilniaus krašto verbas. Pranešėja – etnografė, knygos „Vilniaus verbos – gyvoji istorija“ autorė ir patyrusi verbų pynėja Janina Norkūnienė – dalijosi ne tik žiniomis, bet ir asmenine patirtimi apie tai, kaip mūsų krašte buvo išsaugota ir puoselėjama Velykinių verbų pynimo tradicija. Vėliau etnografinis ansamblis „Cicha Nowinka“ iš Čekoniškių pristatė trumpą inscenizuotą etnografinį vaidinimą „Iš kur ateina verba?“.
Antroje renginio dalyje etnografinis ansamblis „Cicha Nowinka“ dar kartą pasirodė žiūrovams, pristatydamas inscenizuotą etnografinį vaidinimą „Iš kur ateina verba?“, kuriame dainos persipynė su verbų pynimo demonstravimu. Iškart po vaidinimo vyko verbų pynimo edukacinės dirbtuvės.
Dirbtuvių metu dalyviai galėjo savo rankomis sukurti tradicinę Vilniaus verbą. Priešingai nei gali atrodyti, ši užduotis nebuvo lengva. Susirinkusieji sužinojo, iš kokių žolelių bei lauko ir sodo gėlių gaminamos tradicinės Vilniaus verbos, kada jas derėtų skinti, kad išgautų tinkamą spalvą. Dalyviai mokėsi parinkti tinkamas šakeles, žoleles ir gėles, taip pat susipažino su įvairiomis pynimo technikomis. Bendras darbas ir tarpusavio pagalba lėmė, kad buvo sukurti nuostabūs, originalūs rankdarbiai. Savo pagamintas verbas dalyviai galėjo parsinešti namo – kad jos neštų sėkmę visus metus.
Šis renginys buvo puiki proga įsitikinti, kad tradicijos yra gyvos, kupinos šilumos, istorijos ir nepaprasto meninio paveldo, kurį būtina puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms.
Vilniaus krašto simboliu tapusių verbų pynimo tradicija primena praeities išmintį, meilę gamtai ir meną kurti grožį iš paprastų dalykų. Manoma, kad vilnietiškų verbų pynimo ištakos siekia miestietiškas amatininkų cechų procesijas, kuriose būdavo nešamos džiovintų augalų puokštelės ir popierinės gėlės. Pirmosios vilnietiškos verbos buvo nedidelės, jų ornamentai paprasti, sudaryti iš dviejų spalvų žolynų. Laikui bėgant raštai tapo sudėtingesni, atsirado įvairesnių Vilniaus krašto verbų formų – ypač gražių ir dekoratyvių. Šiomis verbomis namuose buvo puošiami šventųjų atvaizdai. Verbų pynimo amatas buvo perduodamas iš kartos į kartą, todėl išliko iki šių dienų. Šiuo metu vyksta intensyvus Vilniaus verbos įtraukimo į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą procesas.
Edukacinio-pažintinio renginio organizatorius – Rudaminos kultūros centras.
Straipsnis: Rudaminos kultūros centras
Nuotraukos: Rudaminos kultūros centras
Polski
Русский
English
