Šių laikų knygnešys, koks jis?

Kovo 16 d. buvo minima pasaulinė Knygnešio diena, skirta pagerbti knygnešius, lietuvių kalbos draudimo metais platinusius lietuviškas knygas. Kovo 16-oji pasirinkta, nes tai – Jurgio Bielinio, ryškiausio lietuvio knygnešio gimimo diena.

1864-1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį ir savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešiai. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo apie 2 000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Kovo 22 d. VRSCB Mažųjų Lygainių struktūriniame padalinyje buvo surengtas susitikimas „Šių laikų knygnešys, koks jis?” su žurnalo „Voruta” steigėju, leidėju ir redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi, skirtas paminėti Knygnešių dieną. Į renginį susirinko ne tik vietinės bibliotekos lankytojai, bet ir atvyko Trakų viešosios bibliotekos informacijos specialistė Jolanta Zakarevičiūtė ir Trakų viešosios bibliotekos Šventininkų filialo vyr. bibliotekininkė Kristina Razvadauskienė.

Renginio metu redaktorius pasidalijo svarbiausiomis įžvalgomis: su kokiais sunkumais teko susidurti tiek dirbant žurnalistinį darbą, tiek redaktoriaujant ir leidžiant laikraščius. Čia daugiau buvo kalbėta apie tuos laikus, kai ne visada viską buvo galima laisvai rašyti ir kalbėti. Juozas Vercinkevičius dirbo ir „Galvės“ laikraštyje, ir „Universiteto žurnaliste“,  ir „Czerwony sztandar“ („Raudonoji vėliava“, lenkų k. dienraštis), ir vėl „Spartuolis“, kol 1989 m. pasirodė privatus, nepriklausomas pirmasis istorijos ir publicistikos laikraščio „Voruta“ numeris.

Taip pat svečias pasidalijo labiausiai jam įsimintinomis akimirkomis iš ilgamečio žurnalisto darbo ir aplinkinių kaimų gyventojų istorijomis. Renginio dalyviams padovanojo kelis žurnalo „Voruta” numerius bei keletą „Vorutos“ fondo  išleistų knygų. Tai buvo šilta ir jauki popietė.

Knygų tematinė įvairovė yra milžiniška – lietuvių ir užsienio autorių vertimų spektras yra nepaprastai platus. Lietuviškai skaitančių žmonių yra nedaug ir jų vis mažėja. Šiandien ir toliau tęsiamos spaudos tradicijos, tačiau knygos jau nebėra tokios graibstomos, tiksliau, tampa neįperkamos, o leidėjams tenka pasukti galvą, kaip išlikti. Knyga išliks visada, nes ji yra vertybė ir žmogui reikalinga.

Šis susitikimas tebus paskatinimas vertinti ir branginti tai, ką mums išsaugojo knygnešiai.

Tekstas: bibliotekininkas Edvard Mackevič
Nuotraukos: Jolanta Zakarevičiūtė