*alt_site_homepage_image*

Sudervės seniūnijoje – šimtmetis: Emilija Michalkevič mini 100-ąjį gimtadienį

decoration

Šie metai Vilniaus rajone gausūs gražių jubiliejų – net penki rajono gyventojai jau minėjo 100-mečius. Savo šimtmetį švenčia ir Emilija Michalkevič, gimusi 1926 m. gegužės 22 d. Pakonių kaime, Sudervės seniūnijoje. 

Ta proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka ir Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. 

„Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat. Linkime šviesių minčių, stiprybės kūnui ir kad kiekviena diena būtų lyg maža šventė“, – Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevič vardu sveikindamas sakė vicemeras Algis Vaitkevičius. 

Kaip pasakoja pati jubiliatė, ji užaugo neturtingoje šeimoje, būdama ketvirtoji dukra. Jos vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, pasaulyje, kuris netrukus turėjo smarkiai pasikeisti. 

Kai jai buvo vos keliolika metų, prasidėjo karas. Netrukus po to mirė ponios Emilijos tėvas, kas dar labiau apsunkino šeimos kasdienybę. Gyvenimas tapo nuolatine kova dėl būtiniausių poreikių, o maisto stoka – kasdienybės dalimi. Vėlesni metai atnešė kolektyvizacijos patirtį. Ūkiai buvo įtraukti į kolūkį, o darbas gyventojams buvo sunkus ir alinantis. 

Emilija ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Visą gyvenimą ji liko ištikima savo tikėjimui. Ji reguliariai lankydavosi šventose Mišiose, daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata jau neleido lankytis bažnyčioje, ji išliko ištikima maldai, dalyvaudama pamaldose per televiziją. 

Ji užaugino sūnų ir anūkus katalikiško tikėjimo dvasia. Jiems ji buvo ne tik močiutė, bet ir dažnai motiniška atrama. 

Atsigręždama į ilgą savo gyvenimo kelią, ponia Emilija pabrėžia, kad visame tame mato Dievo valią. Prabėgę metai, kupini didelių iššūkių ir istorinių lūžių, jai tapo ištvermės bei dvasinės stiprybės pavyzdžiu. Kaip sako pati šimtametė: „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“.  


Įvertinkite naujieną