Vasaris – burnos vėžio žinomumo mėnuo

Vasaris – burnos vėžio žinomumo mėnuo. Šia iniciatyva siekiama priminti pacientams ir medikams, kad burnos ertmėje gali atsirasti ne tik dantų ar dantenų problemų, bet ir onkologinių ligų. Ankstyvoji diagnostika ir reguliari patikra išlieka svarbiausiomis prevencijos priemonėmis kovoje su šia klastinga liga.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 300 burnos vėžio atvejų. Tai itin klastinga ir greitai progresuojanti onkologinė liga, todėl budrumas ir savalaikis kreipimasis į gydytojus yra gyvybiškai svarbūs.

Ši liga gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Jeigu pastebite neįprastus pokyčius – negyjančią opą ar žaizdelę burnoje ar ant lūpos, paburkimą, patinimą, sukietėjimą, gumbelį, ilgai neišnykstantį plotelį, raudoną ar baltą dėmę, skausmą, tempimo ar tirpimo jausmą burnoje, „kliuvimo“ pojūtį gerklėje, kramtymo ar rijimo sunkumus, paslankius ar skausmingus dantis, taip pat padidėjusius pažandžių ar kaklo limfmazgius – ir šie simptomai nepraeina ilgiau nei 2 savaites, būtina kreiptis į odontologą arba šeimos gydytoją. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.

Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą bei laikytis burnos higienos. 

Veiksniai, kurie didina riziką susirgti burnos vėžiu:

• Tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkaliams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu;
• Pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį;
• Ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis);
• Žmogaus papilomos viruso infekcija;
• Vyriška lytis (vyrai burnos vėžiu serga dažniau nei moterys);
• Šviesi oda (šviesi oda siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu);
• Amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės);
• Lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė. Gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai;
• Prasta burnos ir dantų higiena;
• Nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio;
• Nusilpusi imuninė sistema.

Onkologinių ligų bijoti nereikia. Svarbu jausti atsakomybę už savo sveikatą ir gyvybę, imtis visų įmanomų profilaktikos priemonių užkirsti kelią šioms ligoms, o susirgus – laiku diagnozuoti, gydyti ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.

Būkime atidūs – pasirūpinkime savo ir artimųjų burnos sveikata.

Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas trumpas video filmas: https://www.facebook.com/reel/1991418601438571

Vilniaus rajono gydymo įstaigos, kuriose galite pasitikrinti dėl burnos vėžio:

VšĮ Vilniaus rajono poliklinika 
Laisvės pr. 79, Vilnius 
Tel. +370 5 247 00 88 
Darbo laikas: I-V 7:00-20:00, VI 8:00-12:00

Viešoji įstaiga Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika 
Švenčionių g. 80, Nemenčinė, Vilniaus r. 
Tel. +370 5 237 1365 
Darbo laikas: I-V 7:00-19:00, VI 8:00-12:00