2026 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Mažųjų Lygainių struktūrinio padalinio salėje vyko jaukus ir prasmingas renginys „Niekis, kad rudenį nežydi sodai“, skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai ir Vietos savivaldos dienai paminėti. Į ketvirtadienio popietę susirinko Lygainių ir aplinkinių kaimų gyventojai, norėję pabūti drauge, pasiklausyti poezijos ir muzikos bei pasidalyti bendrystės džiaugsmu.
Susitikimą pradėjo bibliotekos darbuotojas Edvardas Mackevičius. Jis nuoširdžiai padėkojo visiems, atsiliepusiems į jo ir seniūnijos kvietimą atvykti į šventę, ir pasidžiaugė galimybe susitikti su bendruomenės nariais. Sveikindamas senjorus, jis linkėjo stiprios sveikatos, daug džiugių akimirkų, artimųjų šilumos ir net paprastos, tačiau tiek daug reiškiančios kaimyno šypsenos. Pagirių seniūnijos darbuotojams dėkojo už uolų kasdienį darbą ir linkėjo, kad jų veiklą lydėtų geri darbai, gražinantys ir turtinantys seniūniją, kad nepritrūktų sėkmės profesinėje veikloje ir žmogiškosios laimės.
Susirinkusiuosius pasveikino Pagirių seniūnijos seniūnė Agata Toločko. Ji skyrė šiltus žodžius vyresnio amžiaus žmonėms, pabrėždama jų patirties, išminties ir indėlio į bendruomenės gyvenimą svarbą. Prie gražių sveikinimų ir palinkėjimų prisijungė ir kiti kviestiniai svečiai. Pabūti su gyventojais, pabendrauti bei atsakyti į jiems rūpimus klausimus atvyko Pagirių seniūnijos vyresnysis specialistas Ryšardas Semaško.
Džiugu, kad į susitikimą atvyko ir Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šventininkų filialo bibliotekininkė Kristina Razvadauskienė, nuolat bendradarbiaujanti su Mažųjų Lygainių biblioteka. Šis bendradarbiavimas stiprina bibliotekų ryšius, skatina kultūrinę veiklą ir suteikia galimybių įgyvendinti bendruomenei prasmingas iniciatyvas. Senjorų dienos proga Kristina Razvadauskienė pakvietė visus susirinkusiuosius apsilankyti šventėje Šventininkuose. Toks kvietimas tapo dar vienu gražiu priminimu, kad bendrystė nesibaigia vienu susitikimu – ji tęsiasi per draugystę, bendrus renginius ir norą dalytis geromis emocijomis.
Popietės programoje ypatinga vieta teko poezijai. Susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su vilniečio poeto Edmonto Volochovičiaus kūryba. Nors pats autorius renginyje dalyvauti negalėjo, jo eilėraščius ir sentencijas skaitė bei jų gilią prasmę aiškino Senųjų Trakų bendruomenės pirmininkė Zofija Abucevič, jaunystėje taip pat rašiusi eiles.
Edmonto Volochovičiaus kūryba aprėpia platų temų spektrą – nuo realistinių kasdienybės vaizdų iki jautrios lyrikos, filosofinių apmąstymų ir taiklių gyvenimo pastebėjimų. Poeto kūryboje daug dėmesio skiriama žmogaus prigimčiai, santykiams, gamtai, kultūrai, tradicijoms ir mus supančiai tikrovei. Ypač įsimintinos jo maksimos ir aforizmai, kuriuose trumpais, tačiau prasmingais žodžiais perteikiama gyvenimo išmintis, subtilus humoras ir vertingi patarimai. Autorius yra išleidęs daugiau kaip 35 poezijos, sentencijų ir aforizmų tomus.
Savo kūryba susirinkusiuosius taip pat supažindino poetė iš Senųjų Trakų Eleonora Pavlovska. Ji dirba mokykloje Senuosiuose Trakuose ir į renginį atvyko kartu su savo auklėtine Adelina Liudavičiūte. Poetė rašo lietuvių ir lenkų kalbomis, o jos kūryboje atsiskleidžia meilė, kasdienybės švelnumas, jautrūs žmogaus išgyvenimai ir paprastuose dalykuose slypintis grožis.
Eleonora Pavlovska papasakojo apie savo poetinį kelią, kūrybos pradžią ir galimybę žodžiais perteikti tai, kas svarbu širdžiai. Jos kūryba buvo publikuota dienraštyje „Kurier Wileński“ ir trijuose Trakų literatų kūrybos almanachuose. Poetė taip pat dalyvauja kasmet Vilniuje rengiamame poetų festivalyje „Maj nad Wilią“. Jos pasakojimas priminė, kad kūryba sujungia skirtingas kartas ir kultūras, o poezijos kalba leidžia dalytis jausmais, mintimis bei gyvenimo patirtimi.
Tikra popietės muzikine staigmena tapo jaunosios atlikėjos Adelinos Liudavičiūtės, Trakų gimnazijos Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio progimnazijos skyriaus ketvirtos klasės mokinės, pasirodymas. Adelina susirinkusiesiems padovanojo dvi daineles lietuvių ir lenkų kalbomis. Jaunosios atlikėjos dainos salėje sukūrė šviesią, jaukią ir pakilią nuotaiką. Adelina klausytojus sužavėjo savo nuoširdumu, jaunatvišku žavesiu ir drąsa pasidalyti muzikiniu talentu. Jos pasirodyme susiliejo dvi kalbos, dvi kultūrinės tradicijos ir viena visiems suprantama muzikos kalba.
Skambėjusios dainos sušildė klausytojų širdis, dovanojo šypsenas ir sulaukė itin šilto priėmimo. Malonu matyti jauną žmogų, kuris puoselėja muziką, drąsiai atsiskleidžia scenoje ir savo talentu džiugina kitus. Tokios akimirkos dar kartą įrodo, kaip svarbu skatinti jaunųjų kūrėjų saviraišką ir sudaryti sąlygas jiems augti, tobulėti bei dalytis savo gebėjimais su bendruomene.
Renginio metu dėmesio skirta ir vietos istorijai. Pagirių seniūnė Agata Toločko papasakojo apie Pagirių seniūnijos herbą, kurio etalonas patvirtintas 2024 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Herbo simboliai pasirinkti prasmingai. Žaliame skyde esantis sidabrinis kairysis šonas simbolizuoja per Pagirius tekantį Vokės upelį, o dešiniajame skydo šone pavaizduota sidabrinė žydinčios obels šakelė. Šių elementų kompozicija – sidabrinis kairysis šonas ir lanku besisukanti žydinti obels šakelė – primena raidę „P“, pirmąją Pagirių miestelio pavadinimo raidę. Žydinti obels šakelė simboliškai įprasmina augančią, besivystančią ir savo ateitį kuriančią Pagirių bendruomenę.
Šis pasakojimas gražiai susisiejo ir su renginio pavadinimu. Nors rudenį sodai nebežydi taip, kaip pavasarį, žydinčios obels simbolis primena, kad gyvybė, augimas ir naujos pradžios slypi ne tik gamtoje, bet ir žmonių santykiuose, bendruomenės veikloje bei puoselėjamose tradicijose.
Vietos savivaldos dienai skirtoje susitikimo dalyje gyventojai turėjo galimybę pabendrauti su Pagirių seniūnijos darbuotojais, užduoti jiems rūpimus klausimus ir pasidalyti savo pastebėjimais. Toks tiesioginis bendravimas svarbus kuriant atvirą, aktyvią ir gyventojų poreikius girdinčią bendruomenę. Juk seniūnijos stiprybė – ne tik nuveikti darbai, bet ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba bei bendras rūpestis aplinka, kurioje gyvenama.
Po turiningos programos dalyviai neskubėjo skirstytis. Prie kavos ir arbatos puodelių tęsėsi pokalbiai, dalytasi prisiminimais, šypsenomis ir gera nuotaika. Tokios neformalios akimirkos leidžia geriau pažinti vieniems kitus, atgaivinti senas pažintis, užmegzti naujus ryšius ir pajusti, kad kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus.
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena primena, kad vyresniosios kartos patirtis, išmintis ir gyvenimo istorijos yra neįkainojama bendruomenės vertybė. Tai proga padėkoti senjorams už jų nuveiktus darbus, puoselėjamas tradicijas ir perduodamas vertybes, o kartu – parodyti dėmesį, pagarbą ir nuoširdų rūpestį. Vietos savivaldos diena savo ruožtu kviečia stiprinti bendruomenės ir vietos valdžios dialogą, skatinti gyventojų aktyvumą ir drauge kurti jaukesnę aplinką visiems.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio susitikimo organizavimo ir jaukios jo atmosferos kūrimo: Pagirių seniūnei Agatai Toločko ir seniūnijos darbuotojams – už bendravimą su gyventojais, Kristinai Razvadauskienei – už gražią kaimyninių bibliotekų draugystę ir kvietimą į būsimą šventę Šventininkuose, Zofijai Abucevič ir Eleonorai Pavlovskai – už poeziją, mintis ir kūrybinį įkvėpimą, o Adelinai Liudavičiūtei – už muziką, jaunatvišką džiaugsmą ir širdį palietusias dainas.
Dėkojame kiekvienam, kuris atėjo, skyrė laiko ir savo buvimu prisidėjo prie šios prasmingos popietės.
Renginys „Niekis, kad rudenį nežydi sodai“ dar kartą parodė, kad tikroji šiluma nepriklauso nuo metų laiko. Ją kuria žmonės, nuoširdus bendravimas, poezijos žodis, muzikos garsai ir bendruomenės vienybė. Tegul mūsų kasdienybėje netrūksta gerumo, pagarbos ir šviesių susitikimų, o kiekvieno širdyje, net ir vėlyvą rudenį, visuomet žydi savas sodas.
Inf. Edvard Mackevič, vyr. bibliotekininkas
Nuotr. Ryšard Semaško
Polski
Русский
English
