Kovo 31 d., antradienį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įvyko Vilniaus regiono savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenis su negalia, ir Ministerijos atstovų pasitarimas, skirtas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos procesui apžvelgti. Jo metu Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius pristatė aktualius klausimus ir savivaldybėje vykstančios deinstitucionalizacijos kryptis bei pasiektus rezultatus.
„Vilniaus rajone deinstitucionalizacija įgyvendinama kryptingai, plečiant konkrečias bendruomenines paslaugas. Tačiau suprantame, kad tai – kompleksinis procesas – šalia naujos infrastruktūros kūrimo lygiai taip pat svarbu, kad savivaldybėje augtų visuomenės supratimas apie asmenų su negalia įtrauktį“, – sako vicemeras A. Vaitkevičius.
Pasitarime apžvelgtas pasirengimas 2030 metais numatytiems pokyčiams, kai vaikams su negalia ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa negalės būti teikiama socialinės globos namuose ir stacionarinėje ilgalaikės priežiūros įstaigoje vaikams su negalia, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, bei suaugusiems asmenims su negalia ilgalaikė socialinė globa negalės būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose ar stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose suaugusiems asmenims su negalia, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus.
Vicemeras A. Vaitkevičius pristatymo metu pažymėjo, kad Vilniaus rajone, šalia jau veikiančių grupinio ir savarankiško gyvenimo namų bei kitų alternatyvių paslaugų vaikams ir suaugusiems su negalia, iki 2030-ųjų metų numatyta dar platesnė infrastruktūros plėtra: bus steigiami trys nauji grupinio gyvenimo namai, kuriami dienos užimtumo centrai, statomi socialinės globos namai, pradėta teikti laikino atokvėpio paslauga institucijoje vaikams su negalia bei plečiamas apsaugoto būsto tinklas. Vienas artimiausių šio proceso žingsnių – šį pavasarį Didžiojoje Riešėje duris atversiantis dienos užimtumo centras su socialinėmis dirbtuvėmis, skirtomis grupinio gyvenimo namų gyventojų užimtumui ir integracijai.
Taip pat buvo pabrėžta, kad sėkmingam perėjimui nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų būtina ne tik kurti tam skirtą infrastruktūrą, bet ir skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aktyviai ieškoti ir ruošti budinčius bei nuolatinius globotojus, užtikrinti didesnę ir tikslingą valstybės paramą dienos socialinės globos paslaugų asmens namuose plėtrai ir kt.
Vilniaus rajono savivaldybei pasitarime taip pat atstovavo savivaldybės administracijos patarėja (asmenų su negalia koordinatorė) Janina Girucka bei Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska.
Pasitarime kelti klausimai apėmė platų temų spektrą: nuo konkrečių paslaugų pritaikymo pagal skirtingų negalių ypatumus iki pagalbos šeimoms bei budinčių globotojų poreikio vaikams su negalia užtikrinimo.
Kas yra deinstitucionalizacija?
Lietuvoje nuo 2014 m. įgyvendinama žmonių su negalia globos deinstitucionalizacija – perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, kuria siekiama atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę asmenims su negalia gyventi bendruomenėje, gaunant jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas.
Polski
Русский
English
