Pavasarį deginama žolė – pavojus gamtai, žmonėms ir turtui

Pavasarį Vilniaus rajone kyla žolės gaisrai, ypač kaimiškose vietovėse ir sodų bendrijose. Dažniausiai jie siejami su pernykštės žolės deginimu. Toks elgesys yra pavojingas ir neatsakingas – jis kelia grėsmę aplinkai, žmonių saugumui bei jų turtui, o taip pat užtraukia pinigines baudas.

Net ir nedidelio ploto žolės deginimas gali sukelti rimtų pasekmių. Ugnis greitai plinta, naikina augalus, jų sėklas, pražudo vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus. Liepsnos neretai persimeta į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ar miškus, o tokie gaisrai kelia pavojų ne tik turtui, bet ir žmonių gyvybėms.

Realūs pavyzdžiai rodo, kad šios grėsmės tikros. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kovo 14 d. Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Vaivadiškių kaime, vos 20 metrų nuo gyvenamųjų namų degė apie 5 ha žolės. Kovo 15 d. Kalvelių seniūnijoje, Šumsko miestelyje, ugnis sunaikino dar 4,5 ha pievos.

Siekiant sumažinti tokių nelaimių skaičių, kovo–balandžio mėnesiais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai prisideda prie valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdomos prevencinės akcijos  „Nedegink žolės!“.  Jos metu teritorijos taip pat bus stebimos dronais, reiduose dalyvaus miškininkai ir aplinkos apsaugos darbuotojai.

Todėl kviečiame elgtis atsakingai, saugoti aplinką ir nedeginti žolės – kartu galime išvengti gaisrų ir apsaugoti savo namus bei gamtą.

Kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas?

Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Svarbu žinoti, kad žolę griežtai draudžiama mesti į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį ir šalinti sąvartynuose. Biologiškai skaidžios atliekos (šakos, žolė, lapai, velėna, vaisių krituoliai ir kitos daržo atliekos) kompostuojamos kompostavimo dėžėse tam specialiai skirtose individualių valdų vietose.  Netrukus Vilniaus rajono gyventojams bus nemokamai dalijamos kompostavimo dėžės.

Be to, žaliąsias atliekas galima nemokamai priduoti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Vilniaus rajono teritorijoje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė veikia Pakryžės kaime, Sužionių seniūnijoje. Gyventojai gali pasinaudoti ir žaliąsias atliekas pristatyti ir į kitas veikiančias minėtas aikšteles. Išsami informacija apie žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, jų darbo tvarką bei reikalavimus galima rasti čia.

Žaliąsias atliekas iš gyventojų priima ir UAB „Juknevičiaus kompostas“  (Liepkalnio g. 172, Vilnius). Daugiau informacijos čia.

Ką daryti pamačius degančią žolę?

• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus;

• nedidelę liepsną užplakite medžių šakomis arba užtrypkite ją kojomis;
• tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu;
• aplink ugnies apimtus plotus iškaskite griovelius, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;
• jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:

• Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų;
• Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų;
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Gyventojai kviečiami elgtis atsakingai, saugoti aplinką ir vieni kitus – tik bendromis pastangomis galima išvengti skaudžių pasekmių.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir VRSA informaciją