Valstybinės žemės valdymo politikos reforma, kuri turėtų paskatinti miestų ir miestelių plėtrą bei investicijų pritraukimą, vėl stringa Seimo ir Vyriausybės koridoriuose. Tai įvertinusi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba kreipiasi į minėtas institucijas ragindama pertvarkos nestabdyti ir vykdyti Vyriausybės programos įsipareigojimus.
Kreipimesi, kuris išplatintas kovo 31 dieną, ketvirtadienį, merai ragina užtikrinti, kad nuo 2023 metų valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose disponavimo teisė būtų perduota savivaldybėms. Tai realiai sustiprintų vietos savivaldą, prisidėtų prie spartesnės gyvenamųjų vietovių plėtros, efektyvesnio investicijų pritraukimo ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų.
Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad, nepaisant politinių įsipareigojimų aukščiausiame lygyje, Žemės įstatymo projektas iki šiol nėra suderintas. Dar daugiau – Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei atidėti reformą dėl karo Ukrainoje.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst, labai gaila, kad visa žemės reforma nuo pat jos pradžios buvo ir yra ne į naudą, o tik kenkia rajono gyventojams, vilkinamas žemės grąžinimo reformos klausimas. „Pirmiausiai, žemės reformos įstatymas padarė didelę žalą teisėtiems savininkams ir iki šios dienos ne visiems teisėtiems žemės savininkams buvo grąžinta priklausiusi žemė, o jei ir grąžinta – tai žemės sklypas perkeltas, o ta žemė, kuri priklausė vietos gyventojui, buvo atiduota kitiems piliečiams, tad teisėti savininkai tiesiog buvo apvogti. Esu tikra, jei žemės reformą būtų atlikusi vietos savivalda, to nebūtų įvykę ir vietos gyventojai nebūtų nuskriausti. Antra, savivaldybės neturėdamos galimybės valdyti žemės savo savivaldybės teritorijoje, dėl ilgai besitęsiančių žemės paėmimo procedūrų, negalėjo įgyvendinti projektų, ypač pritraukiant Europos Sąjungos lėšas. Taip pat, neturėdami nuosavybės teisės į žemę, negalėjome pritraukti investuotojų“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst.
„Siekis atidėti šiuo atveju reiškia stabdyti, nes šios kadencijos Seimas nebespėtų laiku priimti visų reikalingų įstatymų, kad ši reforma būtų bent jau pradėta. Kyla natūralus klausimas – kam tai naudinga? Tikrai ne šalies gyventojams. Miestų ir miestelių plėtra bei investicijų pritraukimas tik sustiprintų Lietuvos ir jos regionų galimybes dar geriau pasirūpinti savo piliečiais, o taip pat padėti tiems, kam šiuo metu to labai reikia. Pokyčiai reikalingi kaip niekada anksčiau. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos iki šiol nesutaria, kokios paskirties žemės funkcijas perduoti savivaldybėms, nors Vyriausybės programoje aiškiai nurodoma, kad valstybinę žemę miestuose turėtų valdyti būtent savivaldybės“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, miestuose ir miesteliuose valstybinėje žemėje vystomų projektų yra ne mažiau kaip 60 procentų, o miestų centruose, kur vyksta aktyvūs plėtros darbai, skaičius siekia 80 procentų. Šiuo metu jau daugiau kaip mėnesį vystytojai negali gauti statybos leidimų plėtoti projektus nuomojamuose iš valstybės žemės sklypuose, kadangi negali sumokėti mokesčio už leidimą statyti valstybinėje žemėje dėl centrinės valdžios negebėjimo laiku priimti Žemės įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
„Negalėdamos valdyti žemės savo teritorijose savivaldybės, kurios rūpinasi teritorijų plėtra bei viešosiomis investicijomis, yra savotiškos įkaitės. Jei jos būtų atsakingos ne tik už planavimą, bet ir realiai valdytų žemę, nuoseklumo ir aiškumo įgyvendinant teritorijų planavimo ir investicijų pritraukimo uždavinius būtų kur kas daugiau,“ – sako LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Parengta pagal LSA informaciją
Polski
Русский
English
