Šiandien Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos inicijuojama šeštoji Klimato savaitė, kurios metu atkreipiamas visuomenės dėmesys į klimato kaitos iššūkius ir skatinami žalieji sprendimai kasdienybėje. Spalio 21–27 dienomis visoje šalyje vyks Klimato savaitei skirti renginiai.
Klimato savaitės renginiais siekiama įkvėpti visuomenę prisidėti prie kovos su klimato kaita, atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes ją švelninti bei diskutuoti, kaip prie jos prisitaikyti ir didinti atsparumą.
Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama skatinti visuomenę atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, rugsėjo 28 d. kartu su Žaliosios politikos institutu organizavo komandinį žaidimą „Gamtos lobių medžioklė“ Pagiriuose. Komandos Pagirių žaliosiose erdvėse ieškojo paslėptų užduočių apie atsakingą vartojimą, gyvąją gamtą. Vėliau vyko protų žaidimas. Nuotraukos iš renginio skelbiamos čia.
Savivaldybei skatinant aplinkosauginio raštingumo didinimą, bendradarbiaujant su Žaliosios politikos institutu, buvo aplankytos savivaldybės švietimo įstaigos. Susitikimų su mokiniais metu vyko interaktyvios pamokos ir komandinės protų mūšio varžybos.
Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Registracija į egzaminą: https://aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt/
Klimato krizė, kelianti egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms ir žmonijai bei didinanti rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, tebėra svarbiausias mūsų laikų iššūkis.
Remiantis Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, šių metų birželį jau 13-ą mėnesį iš eilės buvo fiksuojami pasaulinės temperatūros rekordai, taip pat 12-ą mėnesį iš eilės vidutinė globali oro temperatūra viršija ikipramoninio laikotarpio lygį 1,5 °C, 2023 m. visame pasaulyje buvo šilčiausi per daugiau nei 100 000 metų.
Apie visuotinio atšilimo padarinius liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Europos aplinkos agentūros duomenimis, vien 2022 m. Lietuva patyrė 243 mln. Eur. vertės žalų ir nuostolių dėl ekstremaliųjų reiškinių, siejamų su klimato kaita.
Mokslininkų teigimu, atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas ir naujų technologijų diegimas, ne tik mažina klimato kaitą, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos plėtros, energetinės nepriklausomybės, naujų darbo vietų kūrimo bei sveikesnės aplinkos užtikrinimo, todėl būtina apie kylančius iššūkius kalbėti atvirai bei ieškoti bendrų sprendimų. Kiekvieno iš mūsų įsitraukimas yra esminis, kad galėtume sumažinti klimato kaitos padarinius ir užtikrinti šviesesnę ateitį.
Parengta remiantis Aplinkos ministerijos inf.
Polski
Русский
English
