Kovo 18 d. minima Pasaulinė antrinių žaliavų perdirbimo diena, kuri primena, kaip svarbu rūšiuoti atliekas, taupyti gamtos išteklius ir saugoti gamtą.
Šią dieną 2018 m. iniciavo Pasaulinis perdirbimo fondas (Global Recycling Foundation), kuris siekia, kad atliekos būtų vertinamos kaip vienas iš pagrindinių pasaulio išteklių greta vandens, oro, anglies, naftos, gamtinių dujų ir mineralų.
„Rūšiavimas – tai mūsų visų atsakomybė. Šiandien minima diena mums primena, kad į atliekas turime žiūrėti kaip į vertingas žaliavas, o ne kaip į šiukšles. Rūšiuojant atliekas ir jas perdirbant, mes ne tik sumažiname atliekų kiekį, bet ir prisidedame prie žaliavų grąžinimo į gamybos procesus, mažindami gamtos išteklių naudojimą. Kviečiu visus rūšiuoti ir kartu kurti švaresnę bei tvaresnę aplinką“, – ragina Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.
Savivaldybė sudaro daug galimybių gyventojams rūšiuoti atliekas. Be atliekų rūšiavimo konteinerių, 3 kartus per metus nemokamai išvežamos stambios ir pavojingos atliekos, sudaroma galimybė tinkamai ir nemokamai atsikratyti asbesto atliekų, įrengti specialūs tekstilinės konteineriai, dalinamos kompostavimo dėžės ir maišeliai maisto atliekoms, veikia didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir kt. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą rasite čia.
Atliekos, atiduotos į atliekų rūšiavimo centrus ir taisyklingai pašalintos, gali būti perdirbamos ir virsti naujais, dar kartą panaudoti tinkamais, daiktais. Tai alternatyva įprastam atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Be to, atliekų perdirbimas gali sumažinti energijos suvartojimą, oro taršą ir vandens taršą. Pavyzdžiui, netinkamai išmestos plastiko atliekos gali irti iki kelių šimtų metų, o beirdamos jos išskiria pavojingas medžiagas į dirvožemį ir gruntinius vandenis.
Panaudoti popieriaus, stiklo ar metalo gaminiai taip pat gali sėkmingai atgimti naujai – surinkus ir perdirbus, galima pakartoti gamybos ciklą, sukuriant naujus produktus ir išvengiant aplinkos taršos. Perdirbtos medžiagos, pvz., stiklas, plastikas ar popierius, yra naudojamos naujų produktų gamybai: stikliniams buteliams, maišeliams, vamzdžiams, baldų pluoštams ir t.t.
Pasaulinio perdirbimo fondo skaičiavimais, perdirbimui surinkus vien 1 kg naudotų drabužių, CO2 emisiją galima sumažinti 3,6 kg, sutaupyti 6 000 litrų vandens, 0,3 kg trąšų ir 0,2 kg pesticidų.
Rūšiuokime, kiekvienas mūsų indėlis svarbus kuriant švaresnę aplinką!