Vilniaus rajone daugėja gyventojų, plečiasi gyvenvietės, o šalia naujų gyvenamųjų kvartalų toliau dirbami laukai ir veikia ūkiai. Kaip užtikrinti, kad rajono plėtra nesunkintų ūkininkavimo, o vietos žemdirbiai turėtų daugiau galimybių parduoti savo produkciją? Šie klausimai aptarti spalio 15 d. vykusiame trečiajame Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevič susitikime su ūkininkais.
Susitikime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 15 aktyviausių Vilniaus rajono ūkininkų, meras pristatė rajono pokyčius, savivaldybės investicijas į melioraciją, ūkininkams prieinamas paramos priemones ir galimybes geriau pristatyti vietos produkciją. O Vilniaus rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Natalja Davainienė papasakojo, kaip centras galėtų padėti ūkininkams užmegzti naujus ryšius, pritraukti lankytojų ir pasiekti daugiau pirkėjų. Po pristatymų vykusioje diskusijoje ūkininkai išsakė konkrečias problemas ir pasiūlymus.
Vilniaus rajone gyvena 120,8 tūkst. deklaruotų gyventojų. 2025 m. buvo išduoti 1 422 statybos leidimai, iš kurių 1 063 – vienbučių gyvenamųjų namų statybai. Didžiausia plėtra vyksta arčiau Vilniaus miesto esančiose Avižienių, Nemėžio ir Zujūnų seniūnijose.
Gyvenviečių plėtra didina kelių, inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų poreikį. Ji taip pat gali paveikti ūkininkavimo sąlygas: sumažinti vientisus dirbamos žemės plotus, apsunkinti technikos privažiavimą prie laukų ir sukelti papildomų iššūkių prižiūrint melioracijos sistemas.
Šių metų spalio 1 d. Vilniaus rajone buvo registruoti 4 540 ūkiai – maždaug šimtu mažiau nei prieš metus. Tačiau deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas beveik nepakito: 2025 m. jis siekė 47 899 hektarus.
„Mūsų uždavinys – suderinti rajono plėtrą su žemės ūkio poreikiais. Taip pat turime ieškoti galimybių, kurios padėtų ūkiams išlikti, modernizuotis ir pasiekti daugiau pirkėjų“, – sakė meras Robert Duchnevič.
Susitikime aptartas ir Vilniaus rajono bendrojo plano koregavimo procesas. Planuojant tolesnę rajono plėtrą svarbu įvertinti konkrečių teritorijų situaciją, ūkininkų poreikius ir galimybes išsaugoti žemės ūkio veiklai tinkamas vietoves.
Viena svarbiausių sąlygų sėkmingai ūkininkauti – tinkama melioracijos infrastruktūra. Šiemet melioracijos darbams savivaldybė skyrė 350 tūkst. eurų, o valstybės finansavimas siekė 189,7 tūkst. eurų. Taigi savivaldybės lėšos šiemet beveik dvigubai viršijo valstybės skirtą finansavimą.
Atlikti 95 kilometrų griovių ir sureguliuotų upių priežiūros bei remonto darbai. Vis dėlto melioracijos sistemoms būtina nuolatinė priežiūra, todėl svarbu toliau vertinti jų būklę ir nustatyti vietas, kuriose darbų labiausiai reikia.
Ūkininkams prieinama savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo parama. Meras paragino ūkininkus aktyviau domėtis paramos galimybėmis ir kreiptis į savivaldybės specialistus, kurie gali suteikti informacijos apie finansavimo sąlygas.
Aptartas ir invazinių rūšių plitimas, ypač Sosnovskio barščiai, kurių naikinimas reikalauja papildomų pastangų bei išlaidų. Savivaldybė kasmet skiria lėšų šiems augalams naikinti valstybinėse teritorijose, o sklypų savininkai raginami tvarkyti savo teritorijas. Ūkininkams taip pat priminta apie Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą invazinėms rūšims naikinti.
Kalbėdamas apie ūkininkavimo rizikas, meras atkreipė dėmesį ir į iššūkius, susijusius su ekstremaliais orai bei elektros tiekimo sutrikimais. Ūkininkai paraginti iš anksto pasirengti galimoms nelaimėms, įvertinti atsarginio elektros tiekimo poreikį bei pasidomėti pasėlių, gyvulių bei ūkio turto draudimu.
Ne mažiau svarbus klausimas – kaip padėti ūkininkams parduoti užaugintą ar pagamintą produkciją. Vilniaus rajono pranašumas yra artumas sostinei ir didelei vartotojų rinkai, tačiau gyventojams reikia patogiai rasti vietos ūkius ir sužinoti apie jų produkciją.
Viena iš prekybos galimybių – Rudaminos turgavietė, kurioje įrengtos 238 prekybos vietos. Šiemet rajone pirmą kartą surengta ir Lauko diena, skirta iš arčiau pristatyti rajono žemės ūkio veiklą bei ūkininkų produkciją.
Savivaldybė taip pat svarsto galimybę sukurti skaitmeninį Vilniaus rajono ūkininkų ir vietos produkcijos žemėlapį. Jame gyventojai galėtų rasti informaciją apie veikiančius ūkius, jų produkciją ir jos įsigijimo galimybes.
Dar viena priemonė – Vilniaus rajono gyventojo kortelė ir programėlė „Arti“. Ja naudojasi beveik 6,1 tūkst. gyventojų, o prie partnerių programos yra prisijungę 60 verslų. Ūkininkai kviečiami prisijungti nemokamai, pristatyti savo veiklą ir produkciją bei pasiūlyti gyventojams nuolaidų ar specialių pasiūlymų.
Naujas galimybes pristatyti vietos ūkius ir jų produkciją aptarė Vilniaus rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Natalja Davainienė.
Pasak jos, centro tikslas – sujungti turizmą, verslą ir žemės ūkį, padėti ūkininkams užmegzti naujų partnerystės ryšių ir plačiau pristatyti savo veiklą. Viena iš galimų krypčių – ūkių įtraukimas į turizmo maršrutus, kuriuose lankytojai galėtų ne tik aplankyti kultūros paveldo objektus, bet ir dalyvauti degustacijose, edukacijose ar susipažinti su vietos gamybos tradicijomis.
„Turistui šiandien svarbu ne tik apsilankyti lankytinoje vietoje, bet ir patirti kažką autentiško. Apsilankymas ūkyje, degustacija ar edukacija gali tapti tokia patirtimi, o ūkininkui – papildoma ekonomine nauda“, – sakė N. Davainienė.
Centro direktorė pabrėžė, kad bendradarbiavimo galimybių yra ir už turizmo ribų. Ūkininkams gali būti naudinga užmegzti ryšius su restoranais, viešbučiais, kelionių organizatoriais ir kitais verslo atstovais, ieškančiais vietos produkcijos ar autentiškų patirčių savo klientams.
Centras taip pat numato dalintis informacija apie verslo plėtros galimybes, mokymus ir projektines iniciatyvas bei padėti ūkininkams rasti atsakingas institucijas, kai reikia specializuotos informacijos apie žemės ūkio veiklą. Ūkininkai bus kviečiami pristatyti informaciją apie savo ūkius, siūlomus produktus, paslaugas ir bendradarbiavimo poreikius.
Po pristatymų vykusioje diskusijoje ūkininkai kėlė konkrečius klausimus dėl privažiavimo prie laukų, nuovažų įrengimo, melioracijos sistemų, kelių naudojimo apribojimų ir valstybinės žemės nuomos procedūrų.
Taip pat diskutuota, kaip sudaryti daugiau galimybių ūkininkams prekiauti savo produkcija ir kokių sprendimų reikėtų, kad prekyba būtų patogesnė tiek gamintojams, tiek pirkėjams.
Savivaldybės meras pabrėžė, kad dalis problemų priklauso savivaldybės kompetencijai, o kitoms spręsti būtinas valstybės institucijų įsitraukimas, teisės aktų pakeitimai ir glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
„Ne visus klausimus galime išspręsti savivaldybės lygmeniu. Tačiau turime aiškiai įvardyti, ką galime padaryti patys, kur reikia kitų institucijų įsitraukimo ir kaip galime padėti įgyvendinti sprendimus“, – sakė R. Duchnevič.
Savivaldybė tęsia prieš trejus metus prasidėjusį dialogą su ūkininkais, siekdama įvertinti jų pasiūlymus ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų išsaugoti sąlygas ūkininkauti ir stiprinti vietos ūkius.
Polski
Русский
English
