Lavoriškių

Kontaktai

Lavoriškių seniūnijos veiklos nuostatai

Lavoriškių seniūnijos veiklos planai ir ataskaitos

Lavoriškių seniūnija yra Vilniaus rajono rytuose, pasienyje su Baltarusija. Ji ribojasi su kaimynėmis Kalvelių, Mickūnų, Bezdonių, Buivydžių seniūnijomis. Seniūnijoje yra 69 kaimai ir vienas viensėdis. Didžiausios seniūnijos gyvenvietės: Lavoriškės, Mostiškės, Slabada, Petruliškės, Kirtimai, Nevieriškės, Adomaičiai.

Seniūnijos plotas: 12285 ha. Šio ploto 32,9 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 54,5 proc. – miškai, 0,8 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Gyventojų skaičius: 2 253 gyventojai (2025 m. sausio 1 d. duomenys).

Seniūnijos istorija. Tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų patvirtina Lavoriškių piliakalnio liekanos. Istorinėse šaltiniuose pirmą kartą Lavoriškės minimos 1443 metais. Šioje gyvenvietėje buvo rasta geležies rūdos kasyklos pėdsakų. Manoma, kad geležies rūda buvo išgaunama iki XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Lavoriškės buvo vadinamos miesteliu. Per Lavoriškes ėjo Stepono Batoro traktas. Čia buvo tuometinės seniūnijos centras, veikė popieriaus fabrikas.1644 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1655 m. Lavoriškės buvo sudegintos. 1775 m. Vilniaus vyskupo rūpesčiu bažnyčia perstatyta. 1899–1906 m. pastatyta dabartinė mūrinė Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1927 m. ji konsekruota. Bažnyčioje išliko vertingų XVIII– XIX a. aliejumi tapytų paveikslų, Slucko juostos dalis, ir senas žalvarinis varpas, išlietas 1774 m. XVIII a. pabaigoje Lavoriškėse veikė pradinė mokykla.1863 m. prie Lavoriškių kovėsi Gustavo Čechovičiaus ir Karolio Jasevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai. 1919 m. Lavoriškėse pradėjo veikti lenkiška keturmetė mokykla. 1937 metais I Lenkijos maršalkos Juzefo Pilsudskio garbei Vilniaus rajone pastatyta 100 mokyklų, tarp jų ir Lavoriškių vidurinė mokykla.

1950–1995 m. Lavoriškės buvo apylinkės centru bei kolūkio centrine gyvenviete. Nuo 1959 m. Lavoriškės yra vadinamos kaimu.

Herbas. Lavoriškių herbas buvo patvirtintas 2018 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu Nr. 1K-1367. Herbe vaizduojamas Šv. Jonas Krikštytojas. Plačiau apie Lavoriškių herbo etaloną – čia.

Su Lavoriškių seniūnija susiję žymūs žmonės. 1892 m. Lavoriškių seniūnijos Mačiuliškių kaime gimė baltarusių visuomenės ir politikos veikėjas, filologas Bronislavas Taraškevičius.

1934 m. nusipirkęs dvarelį Kirtimų kaime,  persikėlė čia gyventi operos dainininkas, publicistas, leidėjas, istorikas Jan Konrad Obst. Vėliau apsigyveno Dekaniškių kaime. Palaidotas Jurzdikos kapinėse, 2008 m. lapkričio 22 d. iškilmingai pašventintas Jano Konrado Obsto šeimos memorialinis kompleksas – paties J. K. Obsto, jo žmonos ir motinos kapas. 

Seniūnijoje veikia: Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija, Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyrius Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras, kultūros centras, Lavoriškių ambulatorija, V. Staliulionienės bendros praktikos gydytojo kabinetas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Taurijos girininkija, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Lavoriškių ir Mostiškių struktūriniai padaliniai, Vilniaus r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Mostiškių ugniagesių komanda, užkarda, Pasienio kontrolės punktas, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Mostiškių Švč. Dievo Motinos, Šeimų Globėjos koplyčia, veikiančios kapinės (Lavoriškių k. ir Petruliškių k.), neveikiančios kapinės (Bildžių k., Mandutiškių k., Jurzdikos k., Dekaniškių k., Lavoriškių k.).

Teritorijoje veikiančios įmonės: žemės ūkis, miškų ūkis UAB „Groteka“, medienos perdirbimas (UAB „Kuerkus“, UAB „Lavmesta“, UAB „Anmargire“, UAB „Meanmeda“), kavinės, parduotuvės ir kt.

Lavoriškių gamta ir istoriniai paminklai. Lavoriškių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Seniūnijos teritorijoje yra Baravykinės kraštovaizdžio draustinis, Vilnios hidrografinis draustinis. Šiaurėje plyti Lavoriškių giria. Per seniūniją teka Vilnios upė. Seniūnijos teritorijoje Paežerių kaime yra ežeras Raukovė, kuris įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą.

Pietvakariuose stūkso Lavoriškių piliakalnis ir senovės gyvenvietės liekanos, kur buvo rasta pastatų liekanų, židinių, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, geležies šlako.