Atnaujintos mokymosi erdvės, kūrybiškos pamokos, naujos mokytojų patirtys ir stiprėjantis mokyklų bendradarbiavimas – tokiais rezultatais Vilniaus rajone džiugina projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“. Pažangos planui įgyvendinti panaudota daugiau kaip 6,2 mln. eurų su PVM, o galutinėje veiklų stebėsenos ataskaitoje visos 91 veikla pažymėta pabaigta. Už šių skaičių – bendras mokyklų bendruomenių darbas ir daugiau galimybių kiekvienam vaikui atrasti savo stiprybes.
Vilniaus rajono Pažangos plano tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, sudarant kokybiškas ugdymosi sąlygas. Jo siekta stiprinant keturias tarpusavyje susijusias sritis: lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Įgyvendinant planą dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos. Tinklaveikos veiklos suteikė galimybių dalytis patirtimi ir ištekliais su kitomis rajono mokyklomis. Sukurti rezultatai tampa pagrindu tęsti darbus siekiant iki 2030 metų numatytų švietimo pažangos tikslų.
Augančiam rajonui – daugiau ugdymo galimybių
Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) eksperčių parengtoje analizėje „Vilniaus rajonas. Savivaldybės švietimo būklės analizė 2020–2025 metais“ išryškėja išskirtinė rajono tendencija: skirtingai nei daugelyje Lietuvos savivaldybių, mokinių skaičius savivaldybės mokyklose reikšmingai augo – nuo 7 955 iki 8 816, arba 861 mokiniu. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis taip pat nežymiai didėjo ir viršijo Lietuvos vidurkį. Savivaldybė išsiskyrė palyginti didele jaunesnių nei 50 metų pedagogų dalimi, nors analizuojamu laikotarpiu jų santykis su vyresniais kolegomis mažėjo. Auganti švietimo bendruomenė skatina nuosekliai investuoti į ugdymo aplinką, pedagogų kompetencijas ir pagalbos mokiniui prieinamumą. Kartu svarbu užtikrinti, kad kokybiško ugdymo galimybės pasiektų skirtingose rajono vietovėse besimokančius vaikus.
Daugiau kaip 6,2 mln. eurų – mokyklų bendruomenių galimybėms
Pagal projekto biudžeto įgyvendinimo suvestinę, iš planuotų 6 210 086,62 Eur su PVM faktiškai panaudota 6 208 904,21 Eur su PVM – 99,98 proc. numatyto biudžeto. Didžiausia investicijų dalis – 3 197 837,40 Eur – teko įrangai ir mokymo priemonėms. Infrastruktūrai skirta 1 350 254,05 Eur, ugdymo veikloms ir užsiėmimams – 1 149 775,86 Eur, kompetencijų stiprinimui – 326 088,40 Eur, transporto priemonei įsigyti – 184 948,50 Eur. Visos sumos nurodytos su PVM.
Šios investicijos apėmė mokymosi aplinkos atnaujinimą, darbuotojų profesinį tobulėjimą ir veiklas, kuriose mokiniai galėjo praktiškai pritaikyti žinias, tyrinėti, kurti bei bendradarbiauti. Tolesnė jų vertė priklausys nuo to, kaip aktyviai sukurtos galimybės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir bendrose mokyklų veiklose.
Erdvės, kuriose norisi mokytis ir kurti
Vienas labiausiai matomų projekto rezultatų – pasikeitusios mokyklų erdvės. Įgyvendinta 12 infrastruktūros ir 18 įrangos bei mokymo priemonių veiklų. Sukurtos ir modernizuotos STEAM, kultūrinio ugdymo, pagalbos mokiniui ir bendruomenės veikloms skirtos erdvės. Lauko klasė kupole, patyriminis takas, eksperimentinis daržas ir bendrakūrybos erdvės suteikia daugiau galimybių mokytis per patirtį. Atnaujintos aktų salės atveria erdvę mokinių kūrybai, o nusiraminimo erdvės ir pagalbos mokiniui kabinetai padeda kurti skirtingiems mokinių poreikiams jautresnę aplinką. Dėmesys skirtas ir fiziniam prieinamumui gerinti.
ESFA eksperčių analizėje taip pat matoma stiprėjanti savivaldybės STEAM ugdymo bazė: analizuojamu laikotarpiu augo modernių kompiuterių skaičius, tenkantis 100 mokinių, ir laboratorijas turinčių mokyklų dalis. Abu rodikliai atitiko Lietuvos vidurkį. Šių pokyčių vertė atsiskleidžia kasdienybėje – kai mokinys gali pats atlikti bandymą, įgyvendinti sumanymą, kartu su bendraklasiais ieškoti sprendimo ar prireikus rasti ramesnę vietą mokytis.
Mokytojų patirtis virsta naujomis mokinių galimybėmis
Įgyvendinta 10 kompetencijų stiprinimo veiklų. Mokyklų vadovai, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai gilino lyderystės, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo žinias, mokėsi fenomenais grįsto ugdymo metodų, dalyvavo stažuotėse užsienyje. Mokymų patirtys virto konkrečiais darbais – parengtais integruotais pamokų ciklais, taikomomis metodikomis ir mokyklų aplinkai pritaikytomis užsienio praktikomis. Įtraukties mokymuose dalyvavo visi 150 planuotų pedagoginių darbuotojų. Svarbu, kad įgytos žinios toliau sklistų mokyklose ir tarp jų. Atviros pamokos, kolegialus grįžtamasis ryšys, mentorystė ir bendras ugdymo veiklų rengimas gali padėti mokymuose dalyvavusių pedagogų patirtį paversti platesnės bendruomenės stiprybe.
Nuo robotikos iki meno ir lyderystės
Pažangos plane įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų. Jie apėmė robotiką, inžineriją, matematiką, STEAM ir STREAM projektus, mokytojų ir mokinių konferencijas, lyderystės stovyklas bei mokinių savivaldos tinklaveiką. Dėmesio skirta audiovizualinių medijų raštingumui, meno terapijai, socialiniams ir emociniams įgūdžiams, pozityviai tėvystei bei dėmesingumo praktikoms. Pasiekti visi keturi unikalūs savivaldybės rodikliai: STEAM veiklų surengta 70, nors planuota 50, lyderystės tinklaveikos veiklų – 6 vietoje numatytų 5. Į formalųjį ugdymą integruota 15 ilgalaikių kultūrinių veiklų, įtraukties mokymuose dalyvavo 150 pedagoginių darbuotojų. Ši veiklų įvairovė kūrė daugiau progų mokiniams išbandyti save, atrasti pomėgius ir stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Kultūrinės ir socialinės veiklos taip pat suteikė erdvės bendravimui, saviraiškai ir mokyklos bendruomenės ryšiams stiprinti. Savivaldybės švietimo būklės analizėje neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis svyravo tarp 70 ir 75 proc. ir buvo artima Lietuvos vidurkiui. Galutinėje Pažangos plano rodiklių suvestinėje ji siekė 75,45 proc. ir viršijo numatytą 75 proc. tikslą.
Džiugina mokinių pasiekimų augimas
ESFA eksperčių analizėje matoma ryški matematikos pasiekimų augimo tendencija: analizuojamu laikotarpiu matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) bent pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo nuo maždaug 34 iki 71 proc. Laikotarpio pabaigoje šis rodiklis šiek tiek viršijo Lietuvos vidurkį. Galutinėje Pažangos plano rodiklių suvestinėje matematikos rodiklis siekė 71,34 proc., kai planuota 49 proc. Lietuvių kalbos patikrinime bent pagrindinį lygį pasiekė 62,25 proc. mokinių, kai siekta 61 proc. Taigi abu privalomieji mokinių pasiekimų rodikliai pasiekti. Teigiama tendencija matoma ir vertinant brandos egzaminus: 2020–2025 metų analizėje bent tris valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų dalis išaugo nuo maždaug 45 iki 71 proc. Galutinė Pažangos plano rodiklio reikšmė – 71 proc. – viršijo numatytą 52 proc. tikslą. Mokyklų lygmeniu PUPP išlaikymo rodiklio mediana augo nuo 35 iki 52 proc. Vis dėlto atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi. Mokyklose, kuriose patikrinime dalyvavo mažiau nei 20 mokinių, užfiksuota ir itin aukštų pasiekimų: kai kuriais atvejais bent pagrindinį lygį pasiekė daugiau kaip 90 proc. dalyvių. Kartu dalyje mokyklų šio lygio kelerius metus nepasiekė nė vienas dalyvis. Savivaldybės pasiekimų pokyčiai atspindi daugelio veiksnių ir bendro mokyklų darbo rezultatą. Projekto priemonės suteikia papildomų galimybių pažangą stiprinti, o stebėsenos duomenys padeda numatyti, kur labiausiai reikia tikslinės pagalbos.
Įtrauktis ir pagalbos prieinamumas – tęstinio darbo kryptys
Projekto metu atnaujintos pagalbos mokiniui erdvės ir sustiprintos darbuotojų kompetencijos sudaro pagrindą tolesnei įtraukiojo ugdymo plėtrai. Savivaldybės švietimo būklės analizėje matoma, kad švietimo pagalbos specialistų skaičius, tenkantis 100 mokinių, padidėjo nuo 0,7 iki 0,8, nors išliko šiek tiek mažesnis už Lietuvos vidurkį. Pagalbą gaunančių mokinių dalis tarp visų, kuriems jos reikia, analizuojamu laikotarpiu mažėjo, todėl pagalbos prieinamumui būtinas tolesnis dėmesys. Integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis tarp visų bendrosios paskirties mokyklų mokinių svyravo nuo 8 iki 10 proc. ir buvo reikšmingai mažesnė už šalies vidurkį. Tačiau vertinant tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, integruotai besimokančiųjų dalis visą analizuojamą laikotarpį viršijo Lietuvos vidurkį. Galutinėje Pažangos plano rodiklių suvestinėje integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis siekė 8,37 proc., kai planuota 12 proc., o švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis – 69,62 proc., kai siekta 95 proc. Šios siektinos reikšmės dar nepasiektos. Analizės duomenimis, visos savivaldybės mokyklos buvo bent iš dalies pritaikytos asmenims su negalia, o visiškai pritaikytų mokyklų dalis išaugo iki 3 proc. Į mokyklą pavežamų mokinių dalis išliko stabili ir atitiko Lietuvos vidurkį. Tolesniam darbui svarbus ankstyvas mokymosi sunkumų atpažinimas, mokytojų ir pagalbos specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus vertinimas, ar mokiniui teikiama pagalba atitinka jo poreikius.
Žvilgsnis į 2030 metus: sukurtas galimybes paversti ilgalaike pažanga
Pažangos plano veiklų užbaigimas – svarbus etapas siekiant iki 2030 metų numatytų švietimo pažangos tikslų. Toliau svarbu užtikrinti, kad atnaujintos erdvės, įsigytos priemonės, pedagogų žinios ir mokyklų bendradarbiavimo ryšiai būtų nuosekliai naudojami kasdieniame ugdyme ir padėtų kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos. Viena iš numatomų tęstinumo krypčių – sistemingesnis gabių ir didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymas. Sieksime stiprinti jų atpažinimą, sudaryti daugiau galimybių dalykinėms konsultacijoms, tiriamiesiems ir kūrybiniams darbams, pasirengimui olimpiadoms bei konkursams. Bendros skirtingų mokyklų veiklos leistų mokiniams mokytis vieniems iš kitų, gilinti žinias ir atrasti jų gebėjimus atitinkančių iššūkių. Projekto metu sustiprinta STEAM bazė ir mokyklų tinklaveika suteikia tam papildomų galimybių. Tolesnį dėmesį numatoma skirti lietuvių kalbos pasiekimų stiprinimui: skaitymo ir teksto suvokimo veikloms, kalbėjimo praktikai bei tikslinei pagalbai mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Šiuos gebėjimus svarbu ugdyti ir per kitų dalykų pamokas, kultūrines veiklas, diskusijas bei mokinių darbų pristatymus. STEAM veiklų tęstinumą sieksime užtikrinti reguliariai naudojant įsigytą įrangą ir laboratorijas pamokose, rengiant bendrus mokyklų projektus bei praktinius užsiėmimus. Kartu su mokyklomis numatoma plėtoti dalijimąsi įranga ir erdvėmis, kad projekto metu sukurtomis galimybėmis galėtų pasinaudoti ir kitų rajono mokyklų mokiniai. Taip pat svarbu tęsti ilgalaikes kultūrinio ugdymo veiklas ir jų integravimą į pamokas.
Ne mažiau svarbi kryptis – švietimo pagalbos prieinamumo didinimas. Tam būtinas nuoseklus mokinių poreikių stebėjimas, ankstyvas mokymosi sunkumų atpažinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimas. Reguliariai vertinant teikiamos pagalbos veiksmingumą būtų galima laiku ją koreguoti ir geriau atliepti individualius mokinių poreikius. Sukauptą profesinę patirtį numatoma skleisti per atviras pamokas, mentorystę ir bendrą integruotų pamokų rengimą. Mokymuose bei stažuotėse įgytų metodų taikymas ir aptarimas su kolegomis padėtų išlaikyti pradėtų pokyčių tęstinumą bei įtraukti platesnį rajono pedagogų ratą. Šių darbų pažangą svarbu vertinti kasmet rengiant savivaldybės švietimo apžvalgą. Joje tikslinga stebėti mokinių pasiekimus, švietimo pagalbos prieinamumą, dalyvavimą veiklose ir projekto metu sukurtų išteklių naudojimą. Vertinimo išvadas numatoma susieti su Švietimo skyriaus ir mokyklų veiklos planais – pagal rezultatus tikslinti kitų metų darbus, numatyti atsakingus vykdytojus ir laukiamus rezultatus. Tai padėtų nuosekliai tęsti pradėtus pokyčius iki 2030 metų ir užtikrinti ilgalaikę investicijų naudą mokyklų bendruomenėms.
Didžiausia vertė – žmonės ir bendras darbas
Koordinuodama projektą labiausiai vertinu mokyklų bendruomenių įsitraukimą, bendradarbiavimą ir pastangas ieškoti mokiniams naudingų sprendimų. Džiugu matyti, kaip planuose numatytos idėjos tampa erdvėmis, priemonėmis ir patirtimis, kuriomis gali naudotis mokiniai bei mokytojai. Nuoširdžiai dėkoju gimnazijų vadovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, veiklų koordinatoriams, projektą administravusiems kolegoms, mokiniams, jų šeimoms ir visiems partneriams, prisidėjusiems prie Pažangos plano įgyvendinimo.
Projekto veiklų pabaiga – svarbus etapas, o sukurtomis galimybėmis mokyklos naudosis ir toliau. Atnaujintos erdvės, įgytos žinios ir bendradarbiavimo ryšiai lieka bendruomenėms, kad kiekvienas mokinys turėtų daugiau galimybių mokytis, augti ir patirti sėkmę.
Janina Klimaševska,
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ koordinatorė
Straipsnyje panaudota ESFA eksperčių parengtos analizės „Vilniaus rajonas. Savivaldybės švietimo būklės analizė 2020–2025 metais“ informacija, Vilniaus rajono Pažangos plano galutinės veiklų ir rodiklių stebėsenos bei projekto biudžeto įgyvendinimo suvestinės duomenys. Tolesnio darbo kryptys pateikiamos kaip koordinatorės įžvalgos ir siūlymai planuojant veiklų tęstinumą.
Savivaldybės švietimo būklės analizė 2020–2025 metais
Leidinys „Tūkstantmečio mokyklos“ Gerosios savivaldybių praktikos 2022–2026
Polski
Русский
English
