Buivydžių

Kontaktai

Buivydžių seniūnijos veiklos nuostatai

Buivydžių seniūnijos veiklos planai ir ataskaitos

Buivydžių seniūnija yra Vilniaus rajono rytuose, pasienyje su Baltarusija. Ji ribojasi su Nemenčinės, Bezdonių, Lavoriškių seniūnijomis bei Baltarusija. Seniūnijos teritorijoje yra 28 kaimai ir 37 vienkiemiai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos bei parapijos centras – Buivydžių kaimas, Punžonys, Šventininkai, Kaniūkai. Seniūnijos plotas – 9 840 ha. Šio ploto 4 840 ha užima žemės ūkio naudmenos, 5 000 ha – miškai. Gyventojų skaičius 2025 m. sausio 1 d. duomenimis – 869 gyventojai.

Vardo kilmė. Tiksli Buivydžių vardo kilmė nežinoma. Manoma, kad jis yra kilęs nuo Buivydės upelio, o tas savo ruožtu – nuo asmenvardžio Buivydas.

Herbas. Patvirtintas 2012 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1039. Pavaizduotas Šv. Jurgio kryžius, kuris simbolizuoja Buivydžių žmonių pamaldumą, ten esančią to paties titulo bažnyčią. Plačiau apie herbo etaloną – čia.

Seniūnijos istorija. Rašytiniuose šaltiniuose Buivydžių palivarkas minimas 1688 m. nuo XVII amžiaus vidurio Buivydžiai priklausė Bžostovskių šeimai. XVIII amžiaus pabaigoje viena iš Bžostovskių dukrų ištekėjo už tuometinio Vilniaus maršalkos Mikalojus Radziševskio (Michał Radziszewski.)  XVIII a. pabaigoje Mikalojus Radziševskis pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą dvare pastatė puošnius mūrinius rūmus. Netoli rūmų M. Radziševskis nedidelės  senos koplyčios vietoje pastatė medinę Šv. Jurgio bažnyčią, kuri buvo ypatingu klasicistinio meno kūriniu. Bažnyčios kiemo dešiniame kampe stovi kvadratinio plano, smailios aukštos piramidės formos koplyčia.1820 m. šiam architektūros paminklui buvo suteiktas Floriono vardas. M. Radziševskis dalyvavo 1830-1831 metų sukilime, už tai Rusijos valdžią jį įkalino, o Buivydžių dvarą konfiskavo. Prieškario laikotarpyje Buivydžiai priklausė Vaclovui Makovskiui, aukštam Lenkijos vyriausybės pareigūnui. 1982 metais senoji medinė bažnyčia sudegė, tačiau seniūnijos gyventojų pastangomis per trumpą laiką ant tų pačių pamatų buvo pastatyta nauja mūrinė šventovė, beveik tiksli senosios kopija.

Kitos seniūnijos senosios gyvenvietės, tai – Šventininkų, Maikūnų, Žvynėnų kaimai – minimi net XV – XVI a. istoriniuose šaltiniuose. 

Seniūnijoje veikia: Šv. Jurgio bažnyčia, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija, vaikų darželis, medicinos punktas, kultūros centras, bendruomenės centras ir kt.

Teritorijoje veikiančios įmonės. Žemės ūkis išlieka vyraujančia seniūnijos gyventojų ekonomine veikla. Teritorijoje veikia keletas stambių ūkininkų.

Buivydžių gamta ir istoriniai paminklai: Buivydžių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Kalvoti miškai – Buivydžių aukštuma – tai Medininkų aukštumos dalis. Buivydžių kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante, kur į ją įteka Buivydos upelis. Šioje vietoje Neris daro didelį vingį, vadinama Buivydžių kilpa.

Seniūnijos teritorijoje lankytinos archeologinės vietos pilkapiai: Pakalnių, Papunžės, Santakos, Veseluchos, Pilviškių (III-VII a.).

Rėvos piliakalnis (Ponarska Góra) yra datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Įrengtas Neries kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Piliakalnis apardytas duobių ir ankstesnių arimų, apaugęs mišriu mišku.

Pašulniškių piliakalnis taip pat yra datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis yra apaugęs mišku, tačiau pastebimi yra pylimai, grioviai, ir aikštelė. Istorinis paveldas, kurio vietoje rasti pavieniai radiniai: lipdytų puodų brūkšniuotu paviršiumi šukės.

Seniūnijos perspektyviausios veiklos sritys: gyventojų aptarnavimas, žemės ūkis.