Smurto artimoje aplinkoje prevencija

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašas

Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. potvarkis Nr. M22-608 „Dėl  Vilniaus rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“

Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 27 d. potvarkis Nr. M22-1274 „Dėl  Vilniaus rajono savivaldybės 2023 m. birželio 26 d. potvarkio Nr. M22-586 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos institucinės sudėties patvirtinimo“ pakeitimo

2025 m. gegužės 6 d. protokolas Nr. VD-8378

2025 m. vasario 27 d. protokolas Nr. VD-2845

2024 m. gruodžio 2 d. protokolas Nr. SPŠV-88

2024 m. rugsėjo 26 d. protokolas Nr. SPŠV-74

2024 m. gegužės 23 d. protokolas Nr. SPŠV-46A

2024 m. kovo 21 d. protokolas Nr. SPŠV-21

2024 m. sausio 25 d. protokolas Nr. SPŠV-7

2023 m. lapkričio 17 d. protokolas Nr. SPŠV-71/2023

2023 m. rugsėjo 29 d. protokolas Nr. SPŠV-55/2023

2023 m. liepos 25 d. protokolas Nr. SPŠV-41/2023

Vilniaus rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos 2024 m. priemonių planas

Informacinis puslapis „Visų reikalas“

Pagalba nuo smurto kenčiantiems moksleiviams

Psichologinė pagalba ir emocinė parama vyrams

Dingusių be žinios žmonių artimiesiems, prekybos žmonėmis aukoms ir smurtą patyrusiems vaikams ir jų tėvams

Informacinis puslapis „Nepyk,a?“ (Neapykantos nusikaltimai)

Moterų informacijos centras, vykdantis Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau – SKPC) funkcijas

Moterų informacijos centro direktorė – Jūratė Šeduikienė

https://lygus.lt/

Adresas: Žirmūnų g. 139 – 602, LT-09120 Vilnius

El. p. skpc@lygus.lt  

Mob. +370 700  55 516

Darbo laikas I-V 8.00-17.00 val.

Pagalba teikiama lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (NISSC) / PRABILK

RIBOLOGIJA

Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje procesas

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir ikiteisminis tyrimas: pagrindiniai skirtumai

Smurto artimoje aplinkoje rodikliai Lietuvoje

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai – moterys, vaikai, seneliai.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos.  Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.*

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.*

 *Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis  fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, sukelti negalią ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: 

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:

• Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.
• Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.
• Vertimas jaustis kaltu (-a).
• Įsitikinimų išjuokimas.

• skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Ekonominis smurtas

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.  Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Specializuotą  kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras, el. p.  skpc@lygus.lt, tel. Nr. +370 700  55 516.

Smurto ratas. Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.

1 etapas. Įtampos augimas. Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas – įtampos augimas. Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės. Tačiau jos viliasi ir tikina save, kad pasistengus galima išvengti smurto proveržio.

2 etapas. Smurto proveržis. Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: “Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji”, “Tu pati kalta”, “O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?”, “Aš tau tik gero noriu”. Dažnai moteris netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3 etapas. Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas – susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą – įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.